„Geriau vandens parko atsisakysiu, bet šito renginio ne!“ – sakė jame dalyvavusi moteris.

Pirmosios eilėje prie tyrimų punkto – Stasė ir Irena sako pasigedusios informacijos, kad sveikatos specialistai bus pasiekiami ranka. „Labai reikalinga žmonėms. Tik paviešinti daugiau ar negalima? Nežinau“, – svarstė renginio dalyvės.

„Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje yra pagrindinė mirtingumo priežastis, o širdies nepakankamumas – sindromas, ne liga, tai yra padarinys kitų širdies ligų“, – aiškino kardiologijos rezidentė Dominika Širvienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Statistika iš tikrųjų yra šokiruojanti. Pasaulyje yra 64 mln. gyvenančių su širdies nepakankamumu. Lietuvoje – apie 145 tūkst. Kiekvienais metais apie 10 tūkst. yra naujai diagnozuojama. Tikimybė, kad per gyvenimą susirgs – vienas iš penkių žmonių“, – statistikos duomenis pateikė Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė.

Dalis jau ir atsistojusių į eilę piktinosi, kad čia atsidūrė per atsitiktinumą. „Daugiau informacijos. Suprantate, mes nieko nežinome, nepaviešina“, – susierzinimo neslėpė viena renginio lankytojų. „Dažniau reikėtų gal. Aplamai reikėtų įtraukti žmones, kadangi nelabai kas žino“, – antrino ir kitas.

Miestiečiai skundžiasi, kad vizito pas kardiologą reikia laukti kelis mėnesius. Kai kurie vien dėl to savo sveikatą ima ir apleidžia. „Žiauru, tris mėnesius reikia laukti“, „Gydytojai padeda tada, kai reikia pjauti. O iki tol reikia rūpintis savimi“, – dalijosi įžvalgomis gyventojai.

Vietoje buvo galima atlikti kūno sudėties analizę. „Šį tyrimą darome nemokamai, kitos įstaigos galbūt mokamai daro. Aparatas gali parodyti, ar pakankamai ir ar ne per daug turime riebalų, ar pakankamai turime raumenų masės. Iš šių rezultatų žmogus gali pasidaryti išvadas“, – sakė Visuomenės sveikatos biuro specialistė Viktorija Mačiulienė.

Tokį tyrimą galima atlikti Visuomenės sveikatos biure kas mėnesį. Norintiems reikėtų sekti informaciją jų puslapyje.

Per reginį taip pat tikrintas ir cholesterolis, gliukozė. „Neišeisiu, kol nepasitikrinsiu“, – juokėsi renginio dalyvė.

„Padarėme apie 200 tyrimų per tris valandas. Tai yra gana neblogai“, – apie itin didelį susidomėjimą pasakojo Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė.

Kaip atpažinti simptomus, kada vertėtų pasirodyti gydytojui? „Dusulys, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, bendras silpnumas, nuovargis, suprastėjusi miego kokybė, taip pat labai dažnai – patinimai, dažniausiai kojų“, – vardijo kardiologijos rezidentė.

Statistika iš tikrųjų yra šokiruojanti. Pasaulyje yra 64 mln. gyvenančių su širdies nepakankamumu.

Nepakankamumas dažniausiai išsivysto patyrus infarktą, tačiau svarbu žinoti ir tai, kad „vienas iš atvejų, kai išsivysto širdies nepakankamumas, yra persirgtas gripas, jo komplikacija“, – perspėjo Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Audronė Būziuvienė.

Nuo pernai gali būti atliekamas tyrimas ir pas šeimos gydytoją. „Galima atlikti kraujo tyrimą, vadinamą NT-pro BNP, – sakė A. Štaraitė. Tyrimas gali parodyti, ar yra tikimybė išsivystyti širdies nepakankamumui. – Ateina pas šeimos gydytoją, pavyzdžiui, su dusulio simptomais. Tai jau yra indikacija, kad šį tyrimą galima atlikti. Tada, priklausomai nuo tyrimo rezultatų, galima greičiau pakliūti ir pas gydytoją kardiologą.“

Širdies nepakankamumas gali būti gydomas vaistais. Paskutinis būdas – transplantacija. „Širdutės laukia, sakykime, nuo 50 iki 70 žmonių“, – skaičiavo Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė.

Vienas prevencijos būdų – sportas ir aktyvus gyvenimas. Tačiau, pagal naujausias rekomendacijas, ir 10 tūkst. žingsnių per dieną nebeužtenka. „Minimum 10 tūkst. reikia tikrai“, – tikino sveikatos specialistė Aistė.