Paprašė iš anksto

„Spalio pabaigoje lankiausi pas šeimos gydytoją. Paprašiau, kad išrašytų vaistų ir nuo COVID-19 ligos komplikacijų – juk laukia ilgas šaltasis sezonas. Sergu visa puokšte lėtinių ligų, nuo COVID-19 daugiau nebesiskiepiju, kai po antro skiepo patyriau šalutinę reakciją. Žinau, kad išrašomi vaistai efektyvūs tik tada, kai juos pradedi vartoti ligos pradžioje – vadinasi, susirgus tų vaistų jau reikia turėti namuose. Paprašiau šeimos gydytojos, kad išrašytų man jų profilaktiškai. Tačiau gydytoja pasakė, kad jie skiriami tik gavus teigiamą greitojo COVID-19 testo rezultatą, atlikus tam tikrą kraujo tyrimą, patikrinus kraujo įsotinimą deguonimi ir padarius plaučių nuotrauką“, – gydytojos išdėstytus reikalavimus vardijo 79-erių kaunietė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Ji nustebo, kad gydytoja įvardijo tiek daug sąlygų šiam vaistui išrašyti.

„Juk susirgus, kai pakyla aukšta temperatūra, tikrai ne laikas vaikščioti į polikliniką darytis plaučių nuotraukos ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad poliklinika savaitgaliais nedirba, kol visus reikalingus tyrimus atliksi, to vaisto gali ir nebeprireikti – gal jau būsi atsisveikinęs su šiuo pasauliu“, – svarstė senjorė.

Pasak jos, matyt, tąkart pas gydytoją ją nuvedė nuojauta – praėjus vos savaitei po vizito moteris susirgo koronavirusu. Netrukus šia liga užsikrėtė ir jos 85-erių vyras.

Sąlygos: šeimos gydytojas vaistus gali skirti tik įsitikinęs, kad pacientas serga COVID-19 liga, ir įvertinęs paciento būklę. / Asociatyvi freepik.com nuotr.

Pajuto šalutinį poveikį

Kaunietė pasidžiaugė, kad ligos, kuria ji susirgo pirmą kartą, simptomai buvo lengvi: skaudėjo nugarą, tačiau temperatūra nekilo daugiau kaip iki 37,8 °C. Pirmą dieną pajutus simptomų greitasis COVID-19 testas buvo neigiamas, todėl šeimos gydytoja ir tąkart neišrašė minėto vaisto.

„Greitasis testas parodė, kad sergu COVID-19 tik lapkričio 1 d. Tačiau tada buvo dvi dienos išeiginių – pas šeimos gydytoją su teigiamu testo atsakymu galėjau pasirodyti tik lapkričio 3 d. Taigi, ketvirtą dieną nuo simptomų pradžios. Tuomet gavau 100 proc. kompensuojamųjų vaistų nuo šios ligos receptą – neprireikė ir anksčiau gydytojos minėtų esą privalomų tyrimų, – pasakojo pašnekovė. – Vyras kovidu sirgo sunkiau: jam temperatūra pakilo iki 39 °C. Tačiau jam vaistas buvo išrašytas greičiau – antrą dieną nuo simptomų pradžios ir jis iš karto pradėjo jį vartoti. Temperatūra pradėjo kristi, bet pasireiškė ir šalutinis vaisto „Paxlovid“ poveikis: pykinimas, vėmimas, viduriavimas.“

Matydama, kaip kankinasi jos vyras, ir paskaičiusi apie vaisto, kurio veikliosios medžiagos – nirmatrelviras ir ritonaviras, šalutinį poveikį, senjorė nusprendė pati šio vaisto nevartoti.

„Vaisto informaciniame lapelyje surašytas ilgas šalutinių poveikių, kuriuos gali sukelti šis vaistas, sąrašas, tarp jų – inkstų, kepenų ligos. Paminėta, kad vykdoma papildoma šio vaisto stebėsena. Be to, kai gydytoja man išrašė receptą, buvo jau ketvirta diena nuo ligos pradžios ir aš jaučiausi neblogai“, – priežastis, lėmusias jos apsisprendimą nevartoti vaisto, prisiminė kaunietė.

Profilaktiškai neskiriamas

Vaistas, kurio veikliosios medžiagos – nirmatrelviras ir ritonaviras, yra skirtas koronaviruso sukeltai ligai gydyti suaugusiesiems, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos ir kuriems kyla didesnė progresavimo į sunkios eigos COVID-19 ligą rizika.

Temperatūra pradėjo kristi, bet pasireiškė ir šalutinis vaisto poveikis: pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo, kad šeimos gydytojas priima sprendimą dėl paciento gydymo šiuo vaistiniu preparatu vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Vaistinio preparato nirmatrelviro + ritonaviro išrašymo ir išdavimo vaistinėse tvarkos aprašu. Jame atvejai, kad šis preparatas galėtų būti išrašomas žmogui dar nesergant koronavirusu, nenumatyti.

„Šeimos gydytojas, vadovaudamasis tvarkos aprašu, vaistų gali skirti įsitikinęs, kad pacientas serga COVID-19 liga ir įvertinęs paciento būklę. Atkreiptinas dėmesys, kad vaistinis preparatas, skirtas COVID-19 ligai gydyti, gali būti skiriamas ir turi būti pradėtas vartoti ne vėliau kaip per 5 paras nuo COVID-19 ligos simptomų atsiradimo pradžios, pacientams, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos ir kurių sveikatos būklę įvertinus sveikatos priežiūros specialistui, nustatyta didelė rizika susirgti sunkia COVID-19 ligos forma“, – rašoma SAM Komunikacijos skyriaus patarėjo Julijano Gališanksio atsiųstuose atsakymuose.

Juose keletą kartų pabrėžiama, kad vaistas gali būti išrašytas ne vėliau kaip per 5 paras nuo COVID-19 ligos simptomų atsiradimo pradžios.

Iš ministerijos atsakymų paaiškėjo: tam, kad būtų išrašytas vaistas nuo COVID-19 ligos, neprivalo būti atliktas kraujo, deguonies kiekio kraujyje tyrimai ir plaučių rentgenograma. Svarbiausia, kad liga būtų patvirtinta greituoju SARS-CoV-2 antigeno testu.

„Priimdamas sprendimą skirti gydymą vaistu, skirtu COVID-19 ligai gydyti, šeimos gydytojas turi įvertinti paciento būklę, įsitikinti, kad pacientui nereikia papildomos deguonies terapijos, kad nesivysto pneumonija, kai pacientą derėtų gydyti stacionare, ir kt.“, – rašoma J. Gališanskio atsiųstuose atsakymuose.

Tvarkos keisti nesiruošia

Remiantis tvarkos aprašu, vaistą nuo COVID-19 ligos gali skirti ne tik šeimos gydytojas, bet ir infekcinių ligų gydytojas arba pacientą gydantis gydytojas (prireikus pasikonsultavęs su infekcinių ligų gydytoju) stacionarinio gydymo metu, skubiosios medicinos pagalbos paslaugas teikiantis gydytojas ar gydytojas specialistas ambulatorinio gydymo metu.

„Taigi, pacientai, pajutę ligos simptomų po poliklinikos darbo valandų, kaip ir kitų ūmių susirgimų atvejais, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią skubią (būtinąją) pagalbą visą parą. Primenama, kad skubiosios medicinos pagalbos paslaugas teikiantis gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir nusprendęs, kad pacientas gali gydytis ambulatoriškai, taip pat gali skirti vaistą nuo COVID-19 ligos“, – rašoma SAM atsakymuose.

Pasiteiravus, ar galiojančios vaistų nuo COVID-19 išrašymo tvarkos nesiruošiama keisti, ministerijos atstovai atsakė: „Visi vaistai, kaip ir vaistai nuo COVID-19 ligos, pacientui skiriami tik gydytojui įsitikinus, kad vaistai yra būtini pacientui ir esant indikacijų juos skirti, todėl šiuo metu galiojančios vaistų nuo COVID-19 išrašymo tvarkos keisti nenumatoma.“

Ar kas nors išrašo antibiotikų, jei žmogus neserga, bet tik gali susirgti plaučių uždegimu?

Vaistai imuniteto nesukuria

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Julius Kalibatas antrino ministerijos pozicijai, kad vaistas nuo COVID-19 ligos profilaktiškai neturėtų būti išrašomas.

„Ar kas nors išrašo antibiotikų, jei žmogus neserga, bet tik gali susirgti plaučių uždegimu? Taip ir su vaistais nuo COVID-19 ligos. Tai vaistai, kurie nesukuria imuniteto nuo šios ligos. Imunitetą sukuria vakcina – reikia vakcinuotis. Minėti vaistai vartojami tik šia liga susirgus. Be to, reikia nepamiršti saugotis COVID-19 ligos. Jei pasiskiepijus nesusikuria antikūnų – vadinasi, vakcinavimosi efektas yra nulinis – arba dėl kažkokių priežasčių žmogus nepasiskiepijo, reikia ypatingą dėmesį skirti apsaugos priemonėms. Viešosiose vietose dėvėti ne paprastą vienkartinę kaukę, o aukščiausio apsaugos lygio, t. y. „F-95“ respiratorių, tinkamai plauti arba dezinfekuoti rankas“, – apsaugos priemones priminė J. Kalibatas.

Jis pastebėjo, kad nemažai vyresnio amžiaus žmonių internete prisiskaito nepatikimos informacijos apie skiepų žalą ir atsisako skiepytis.

„Susiduriu su tokiais pacientais, kurie kategoriškai atsisako skiepytis. Tačiau iš tiesų vyresnio amžiaus žmonių imunitetas silpnesnis, todėl kuo vyresnis žmogus, tuo vakcinacijos dozių reikia daugiau“, – skiepų naudą padedant apsisaugoti nuo sunkių COVID-19 ligos formų pabrėžė profesorius.