Pas gydytojus – ne vaistų, o žingsnių recepto

  • Teksto dydis:

Šeimos gydytojai išrašo ėjimo receptus. Tokį gydymo būdą išgirsta pacientai vienoje sostinės poliklinikoje. Per dieną žmogus turi nueiti paskirtą skaičių žingsnių. Sporto medicinos gydytojas sako, kad vaikščioti sveika ir būtina, deja, tai nėra receptas nuo visų ligų.

Slaugytojas Vytautas Plučas poliklinikos koridoriais vaikšto nedaug. Įprastai kabineto duris varsto pacientai. Tačiau V. Plučas daug vaikšto prieš darbą ir po jo. Kasdien su šunimi parke nueina penkis kilometrus.

V. Plučas nesiskundžia sveikata, bet vis tiek šeimos gydytojo pasiprašė žingsnių recepto. O čia iškart įsijungė ir azartas. 

„Nenoriu girtis, bet mes labai konkuruojam su kitu gydytoju. Kol kas esu pirmoj vietoj, bet jis neatsilieka“, – juokėsi V. Plučas.

Šeimos gydytojai išrašo ėjimo receptus, kurie galioja tris mėnesius. Per dieną, atitinkamai nuo sveikatos būklės, žmogus turi nueiti paskirtą žingsnių skaičių. Išrašo keturis, aštuonis arba 10 tūkst.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gydytis žingsniais skatinami jaunimas ir vyresni asmenys iki 65 metų. Ypač sergantys hipertenzija, nutukimu, diabetu. 

„Šeimos gydytoja žiūrės kam skirti, nes, pavyzdžiui, diabetu sergantiems žmonėms bus skiriama vienokia žingsnių dozė, o kitiems kitokia. Labiau orientuosimės į virš 40 metų turinčius asmenis“, – kalbėjo projekto „Žingsnių receptas“ organizatorė Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė.

Sveikatos ministras Arūnas Dulkys ramina, žmonės negydomi nebus, tai tarptautinė praktika. 

„Socialinį receptą ir su Kultūros ministerija įvedėm, kur yra išrašomas receptas lankytis muziejuje ir kiti dalykai. Tai tarptautinės patirtys, labiau skandinaviškos“, – pasakojo A. Dulkys.

Žingsnių receptai aklai neišrašomi. Gydytojai ištiria sveikatos būklę ir tyrimus kartoja dar du kartus. 

„Analizatoriumi vertiname žmogaus bendrą riebalų būklę organizme ir raumenų masę. Kartais gali žmogus išsigąsti. Jis gali pamatyti, kad jam didėja svoris, o iš tikrųjų jokios problemos nėra, tiesiog didėja raumenynas“, – teigė Infekcijų kontrolės tarnybos vadovė Miglė Budrienė.

Slaugytojas nueina dvigubai daugiau nei duota dozė. Svoris nukrito beveik trimis kilogramais.

„Bendra savijauta, psichologinė būsena, miego kokybė tikrai pagerėjo“, – tikino V. Plučas.

Rinkitės greitąjį ėjimą, tarkim,  – 7 km/ val., pulsas 120-130. Tada pasirinkite kokias dvi minutes lengvo bėgimo, o tada vėl grįžkite į tą ėjimą.

Sporto medicinos gydytojas teigė, kad vaikščioti – sveika ir būtina. Tai mažina mirtingumą. Bet ne kiekvienas ėjimas yra naudingas. Svarbu tempas ir pulsas.

Vaikščiojimas nėra receptas nuo visų ligų. Gydytojas teigė, kad efektyviau už ėjimą – intervalinės treniruotės, kai sportas maišomas su poilsiu.

„Rinkitės greitąjį ėjimą, tarkim,  – 7 km/ val., pulsas 120-130. Tada pasirinkite kokias dvi minutes lengvo bėgimo, o tada vėl grįžkite į tą ėjimą. Pulsas vėl atsistatys“, – patarė Antakalnio poliklinikos sporto medicinos gydytojas Mykolas Butvila. 

Anot M. Butvilos per dieną užtenka nueiti 8 tūkst. žingsnių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Pritariu pirmam komentarui

Naikyt

Naikyt portretas
privačių klinikų valstybinį finansavimą iš Ligonių kasų. Gydytojus kurie dirba ir privačiose ir tuo pačiu valstybinėse med. įstaigose varyt lauk iš valstybinių. Tegul eina ir išsilaiko už tiek už kiek uždirbs. Sakysit - nebus kas gydo? Taigi jau dabar nėra kas gydo..Va kokiais šūdniekiais užsiiminėja tada kai pas specialistus tik už pusės metų bus eilė taloną gaut :D) Koks skirtumas Dulkiagalvi b let ar tu vieną kartą gali nors ką vertingo mūsų gerai stovėjusiai ir durnom reformom specialiai žlugdomai /kad liktų tik privati/Sveikatos apsaugos sistemai padaryt?!!!
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių