- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje susirgimų vėjaraupiais padaugėjo trečdaliu, o skarlatina – net tris kartus. Tiesa, pastaruoju metu mažėja tymų atvejų. Nepaisant to, nei medikai, nei užkrečiamųjų ligų specialistai pavojaus varpais kol kas neskambina.
Susirgimų skaičiai baugina
Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 14 585 vėjaraupių atvejai. Tai 31,6 proc. daugiau, palyginti su 2018 m. tuo pačiu periodu, kai buvo registruoti 9 979 susirgimai vėjaraupiais.
O per septynis šių metų mėnesius vėjaraupiais persirgo jau 15 217 žmonių, tiek, kiek Lietuvoje kasmet vidutiniškai registruojama šia liga sergančiųjų.
Vėjaraupių pikas šiemet buvo pasiektas balandį, kai šia liga užsikrėtė 3 040 žmonių, gegužę išsilaikė panašus skaičius (2 948), o jau liepą fiksuota tik 630 vėjaraupių atvejų.
"Vėjaraupių ligos atvejai registruojami visus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo pakilimai stebimi žiemos ir pavasario mėnesiais. Vėjaraupiai yra viena labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų, o imlumas šiai infekcijai yra visuotinas, tai reiškia, kad, susidūrus su virusu, neturintiesiems imuniteto tikimybė, kad susirgs vėjaraupiais, siekia iki 90 procentų", – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė.
Skiepai – už savo lėšas
Vaikų kolektyvuose dažnas šios ligos plitimas protrūkiais. Anot specialistų, virusas, sukeliantis vėjaraupius, yra itin lakus, jis neilgai išsilaiko aplinkoje – yra jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl dažniausiai užsikrečiama tik uždarose patalpose per oro lašelius, sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant.
Nepaisant to, šių metų gegužę, gerokai įšilus orams, susirgimų vėjaraupiais skaičius buvo labai didelis.
Didžiausias sergamumas vėjaraupiais stebimas tarp 2–6 metų vaikų. Vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščiosioms, taip pat tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Tačiau vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų (jų atsparumu vėjaraupiams reikia pasirūpinti iki planuojant nėštumą).
"Vėjaraupiai – ūmi virusinė liga, sukeliama varicella zoster viruso, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme slaptojoje fazėje, o jai aktyvavusis (dažniausiai sulaukus 50 m.) išsivysto juostinė pūslelinė. Suaugusiems žmonėms vėjaraupiai pasireiškia sunkesnėmis formomis ir komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams", – tvirtino E.Savickienė, pridūrusi, kad šiuo metu Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis.
Išaugo tris kartus
Dar viena ūmia infekcine liga – skarlatina per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje sirgo 2 219 žmonių. Tai, ULAC duomenimis, beveik tris kartus daugiau nei 2018 m. per tą patį laikotarpį.
Skarlatinos susirgimų pikas Lietuvoje buvo pasiektas balandį, kai šia liga užsikrėtė 569 asmenys, kiek atslūgo gegužę (468 atvejai), o jau liepą fiksuoti tik 67 skarlatinos atvejai.
Iki XX a. susirgimai skarlatina, jos epidemijos, protrūkiai buvo plačiai paplitę pasaulyje. Mirštamumas nuo šios ligos buvo didesnis nei 30 proc.
Tačiau dėl higienos sąlygų pagerėjimo ir antibiotikų vartojimo mirčių nuo skarlatinos XX a. viduryje žymiai sumažėjo.
"Nors skarlatina šiuo metu dažniausiai nėra gyvybei pavojinga liga, jos protrūkiai gali plisti sukeldami visuomenės nerimą. Pastaruoju metu Lietuvoje vėl stebimas sergamumo skarlatina pakilimas", – teigė ULAC visuomenės sveikatos specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė.
Sergamumo skarlatina pakilimas (2008–2017 m.) pastebimas ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2015–2017 m. laikotarpiu buvo registruojama daugiau kaip 16 tūkst. ligos atvejų kasmet, o ankstesniais metais – tik po 3–4 tūkst. Šio padidėjimo priežastys, anot specialistų, nėra išaiškintos.
Skarlatina dažniausiai užsikrečiama sąlyčio metu su sergančio žmogaus seilėmis, nosies gleivėmis ar įkvėpus lašelių, kuriuos infekuotas asmuo skleidžia kosėdamas arba čiaudėdamas. Skirtingai nuo vėjaraupių, skiepų nuo šios ligos nėra.
Pagrindinės skarlatinos prevencijos priemonės yra nespecifinės: rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo laikymasis.
Džiugina bent tai, kad nuo gegužės Lietuvoje gerokai sumažėjo susirgimų tymais. Per septynis šių metų mėnesius tymais užsikrėtė 770 žmonių.
Sausį – 12, vasarį – 72, kovą – 248, balandį – 218, gegužę – 118, birželį – 60, o jau liepą fiksuoti tik 32 tymų atvejai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvis gydytojas apie Etiopijoje operuotus vaikus: jie stojasi per sukąstus dantis, bet dėkoja
Gydytojas Giedrius Bernotavičius pasakojo apie savo unikalią savanorystę Etiopijoje. ...
-
SAM siekia plėtoti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą: steigs gydymo bendruomenėse komandas
Siekiant plėtoti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei kokybę, dalyje šalies gydymo įstaigų bus steigiamos gydymo bendruomenėse komandos (GBK). ...
-
Moteris liko našle gimdymo dieną4
Didžiojoje Britanijoje moteris padavė gydytojus į teismą po to, kai gimdymo dieną liko našle. ...
-
PSO: pirmą kartą šia paukščių gripo atmaina užsikrėtusio žmogaus mirtį lėmė daug faktorių
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pranešė, kad pirmą kartą paukščių gripo atmaina H5N2 užsikrėtusio žmogaus mirtį lėmė daugybė faktorių, ir pridūrė, kad tyrimas tęsiamas. ...
-
Ligonių kasos primena: baigę mokyklą, nepamirškite pasirūpinti sveikatos draudimu7
Ligonių kasų specialistai baigiantiems mokslus jaunuoliams primena, kad prasidėjęs naujas gyvenimo etapas atneša ir naujų įsipareigojimų: vienas iš jų – pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). ...
-
Šiemet šalies medikai atliko 190 transplantacijų3
Dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose, LSMUL Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikos iš viso šiemet atlikta 190 organų, audinių ir ląstelių transplantacijų. ...
-
Teigiamas muzikos poveikis sveikatai – įrodytas1
„Moksliškai įrodyta, kad klausantis muzikos organizme sumažėja streso hormono kortizolio“, – sako muzikos pedagogė ir terapeutė Martyna Domarkaitė. Nors sąvoka „muzikos terapija“ daugeliui vis dar skamba egzoti&scaro...
-
Eilių gydymo įstaigose problemos sprendimas – ligoninė, kurioje nedirba nė vienas gydytojas?9
Ar įsivaizduojate ligoninę, kurioje nedirba nė vienas gydytojas? Būtent tokia duris atvėrė Danijoje, Helsinjoro regione. Ligoninei vadovauja tik slaugytojos ir ji skirta pacientams, kurių būklė yra per sunki, kad liktų namie, tačiau pakankama, kad a...
-
Apie ligoninę, kurioje nedirba nė vienas gydytojas6
Ar įsivaizduojate ligoninę, kurioje nedirba nė vienas gydytojas? Būtent tokia duris atvėrė Danijoje. Ligoninei vadovauja tik slaugytojos ir ji skirta pacientams, kurių būklė yra per sunki, kad liktų namie, tačiau pakankama, kad apsieitų tik su slau...
-
Pacientui Lenkijoje bus persodintos Lietuvos donoro kepenys
Lenkijos medikams trečiadienį perduotos Lietuvos donoro kepenys, kurios bus persodintos transplantacijos Varšuvoje laukiančiam pacientui. ...