- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skaitytojai teiraujasi, kada vykstant į užsienį užtenka Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) ir kada reikėtų įsigyti draudimą iš draudimo bendrovės. Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai informuoja, kokiais atvejais teikiama medicinos pagalba turint ESDK ir ką daryti, jei kortelė liko namuose.
Įtikinėja pirkti papildomą
„Per atostogas ruošiamės pakeliauti – aplankyti Prancūziją, Italiją. Vyksime su kelionių organizatoriumi. Buvome nusiteikę vežtis tik ESDK – juk keliausime po ES, kur ši kortelė galioja. Tačiau kelionių organizatorius vis įtikinėja, kad reikia pirkti ir papildomą sveikatos draudimą. Kelionių organizatoriaus darbuotoja pateikė pavyzdį, esą, jei gausime saulės smūgį, arba, pavyzdžiui, ištiks apendicito priepuolis, turint ESDK mums nebus teikiama nemokama medicinos pagalba“, – pokalbį su kelionių organizatoriaus atstove prisiminė kaunietė Daiva.
Ji teigė anksčiau į užsienį keliaudavusi tik su ligonių kasų išduodama ESDK, tačiau, pasak jos, niekada užsienio medikų pagalbos neprireikė. Šįkart moteris suabejojo ir dėl vyro ligos. „Vyras serga antrojo tipo cukriniu diabetu. Ar, paūmėjus ligai, pagalba, turint ESDK, kitose ES valstybėse jam būtų teikiama nemokamai?“ – svarstė moteris.
Tik būtinoji pagalba
Pasitaiko atvejų, kai apdraustieji išvyksta į kelionę be ESDK. Tokiu atveju galima savarankiškai susiformuoti sertifikatus, laikinai pakeičiančius ESDK.
VLK primena, kad Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) yra dokumentas, patvirtinantis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausto asmens teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo ES, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse (Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine), taip pat Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje metu, tačiau negarantuoja planinės sveikatos priežiūros.
„Pasitaiko atvejų, kai apdraustieji išvyksta į kelionę be ESDK. Jeigu tokiu atveju PSD draustam asmeniui skubiai prireikia kreiptis dėl būtinosios medicinos pagalbos į ES šalies gydymo įstaigą, galima savarankiškai susiformuoti sau ir (ar) nepilnamečiams savo šeimos nariams sertifikatus, laikinai pakeičiančius ESDK“, – teigė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Neringa Šafranavičienė.
Išvykus į kelionę be ESDK, reikėtų prisijungti prie VLK elektroninių paslaugų portalo ligoniukasa.lrv.lt ir į savo telefoną ar kitą mobilųjį įrenginį atsisiųsti ESDK pakeičiantį sertifikatą. Jei nėra galimybės prisijungti ir savarankiškai suformuoti sertifikato bei atsisiųsti jo į savo mobilųjį telefoną ar kitą įrenginį, reikia kreiptis į šalies, kurioje asmuo vieši, vietos valstybinio sveikatos draudimą įstaigą. Ši įstaiga kreipsis į teritorinę ligonių kasą pagal asmens gyvenamąją vietą Lietuvoje su prašymu atsiųsti ESDK pakeičiantį sertifikatą.
Staiga susirgus
VLK atstovai pabrėžia, kad su ESDK teikiama tik būtinoji medicinos pagalba. Tai yra pagalba, teikiama staiga susirgus, paūmėjus lėtinei ligai, patyrus traumą, patekus į eismo įvykį, kitais panašiais atvejais. Kokia konkrečiai pagalba turi būti suteikta, sprendžia gydantis gydytojas.
„Už privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui suteiktą būtinosios medicinos pagalbą sumoka paslaugas teikiančios valstybės ligonių kasa, o priemokas ar mokesčius pacientas moka pats.
Tad, jei, viešint užsienyje, ištiks saulės smūgis, apendicito priepuolis ar paūmės cukrinis diabetas ir gydytojas nuspręs, kad pacientas negali laukti, kol grįš namo ir galės kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jam yra reikalinga būtinoji pagalba, ji jam bus suteikta nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioje įstaigoje. Jei tos šalies pacientams už minėtas paslaugas reikia primokėti, vadinasi, priemokas teks susimokėti ir atvykusiems iš Lietuvos“, – teigė N.Šafranavičienė.
Ji pabrėžė skirtumą: ES šalies gydymo įstaigai nepateikus ESDK ar ją pakeičiančio sertifikato už gydymą (net jeigu tai yra būtinoji medicinos pagalba) tektų susimokėti savo lėšomis visą gydymo kainą (ne tik paciento priemokas).
„Pagalbą teikiantis gydytojas turi atsižvelgti į numatomą asmens lankymosi šalyje narėje trukmę, nes, vadovaujantis ES teisės aktais, pacientui turi būti suteikta tokio masto pagalba, kad nereikėtų dėl medicininių priežasčių anksčiau laiko grįžti į šalį, kurioje yra apdraustas sveikatos draudimu. Paslaugos asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, teikiamos tik išimties atvejais, kai pacientui būtina nuolatinė priežiūra (pvz., dializės paslaugos), – aiškino VLK atstovė. – Jei asmuo žino, kad kelionėje reikės dializės paslaugos arba deguonies terapijos, jis tuo turėtų pasirūpinti prieš išvykdamas iš savo šalies. Likus 2–3 savaitėms iki kelionės, jis turėtų kreiptis į šalies, į kurią vyksta, atsakingą sveikatos draudimo instituciją ar gydymo įstaigą ir susitarti dėl reikalingo gydymo. Būtinai reikėtų išsiaiškinti, ar ta gydymo įstaiga priima pacientus su ESDK ar jį pakeičiančiu sertifikatu ir kokius dokumentus (išrašus iš medicininių dokumentų, išverstus į atitinkamos šalies kalbą, tyrimų rezultatus ir pan.) privalo turėti kreipdamasis dėl dializės arba deguonies terapijos paslaugų.“
Jei sudarę sutartis
ESDK ir ją pakeičiantį sertifikatą priima tik valstybių nacionalinėms sveikatos sistemoms priklausančios gydymo įstaigos, sudariusios sutartis su ligonių kasomis ar valstybinį sveikatos draudimą įgyvendinančiomis įstaigomis. Tačiau N.Šafranavičienė pabrėžė, kad nacionalinei sveikatos sistemai gali priklausyti ir privačios gydymo įstaigos, todėl kreipiantis į Europos šalies gydymo įstaigą visada būtina pasidomėti, ar ji priima pacientus, turinčius ESDK.
VLK atstovų pasiteiravome, ar, jų manymu, vykstant į užsienį verta papildomai apsidrausti privačių draudimo bendrovių siūlomu sveikatos draudimu.
„Privačios draudimo bendrovės siūlo įvairiausius kelionės draudimų variantus, todėl, ar draustis privačiu kelionės (sveikatos) draudimu, reikia nuspręsti pačiam žmogui. Apsidrausti kelionės (sveikatos) draudimu pirmiausia reikėtų vykstant į tas šalis, kuriose negalioja ESDK. Kita vertus, yra paslaugų, kurių nekompensuoja ESDK. Pavyzdžiui, ESDK neužtikrina transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje tektų vykti namo“, – teigė VLK atstovė.
Daugiau informacijos apie ESDK ir jį pakeičiantį sertifikatą galima rasti čia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?1
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis12
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių9
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai5
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...