- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijai ir toliau griaunant Ukrainą, nuo karo bėga ir gelbėjasi visi, o ypač sunku neįgaliesiems. Kodėl ir kaip jiems padėti LNK reportaže buvo kalbamasi su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstove Luka Lesauskaite.
– Kiek į Lietuvą yra atvykę šeimų, kuriose yra neįgaliųjų vaikų?
– Sunku būtų pasakyti tikslų skaičių, bet, remiantis mūsų duomenimis, yra apie 600 tokių asmenų. Kada didžiulė grėsme yra natūralu, kad pažeidžiamumą turintys žmonės traukiasi iš savo šalies, jog galėtų pasirūpinti savo sveikata, apsaugoti savo gyvybę. Mamos keliauja su savo vaikais. Pastebime, kad dažnai jos keliauja su 5–6 vaikais. Jeigu dar vienas vaikų turi negalią, tai situacija yra be proto sudėtinga, nes sunku ir dirbti, ir rūpintis vaikais, ypač turinčiais negalią.
– Kokios jų istorijos?
– Pavyzdžiui, vienas vaikas turi gana rimtą Dauno sindromą. Mama jo net iš akių ramiai paleisti negali. Tokiu atveju reikia išskirtinės priežiūros. Tokiam vaikui reikia išskirtinio darželio ar reabilitacinės vietos, kurioje galėtų saugiai rasti prieglobstį. Yra labai liūdnų istorijų. Jeigu Ukrainoje šeimos turėjo pastovų gydymą, būna, kad pusės metų laikotarpyje liga gali pradėti regresuoti, tad reikia medikamentų, gydymo. Neįgalumų turime įvairiausių. Pavyzdžiui, labai rimtos alergijos, kur nuolatos reikia specializuoto maisto ir vaistų. Yra tokių, kurie serga diabetu. Reikia vaistų, dializės aparato. Vienam berniukui reikia pakeisti akies implantą, laukia operacija. Istorijos tikrai labai sunkios. Mamos dažnai sako, kad ateina ruduo, didės mokesčiai, viskas brangsta, reikės rinktis, ar susimokėti už mokesčius, nuomą, pirkti maistą ar vaistus.
– Ar valstybė ukrainiečiams padeda?
– Pagalbos yra. Tie, kurie turi rimtesnių ligų ar suserga tikrai gali kreiptis į poliklinikas, ligonines. Pagalba tikrai būna suteikta, dažnai net ir prioriteto tvarka. Jeigu yra kas nors rimčiau, reiškia, kad nereikės laukti kelis mėnesius. Žinoma, istorijų būna visokių, nes miesto ligoninės yra skirtingos. Tačiau negalią turinčių žmonių specifika yra šiek tiek kitokia, jiems reikia ilgalaikės priežiūros, ilgalaikių medikamentų, procedūrų. Nors sudėtinga, bet norisi tikėti, kad ir šioje vietoje mes kaip valstybė susitvarkysime.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar neįgaliesiems ukrainiečiams gali padėti neabejingi gyventojai?
– Lietuvoje specialistų tikrai yra, medicina yra pažengusi. Tokioms šeimos didžiausias iššūkis yra finansai. Tokioms mamoms dirbti yra labai sunku. Šioms šeimoms trūksta finansų, o valstybės skirta pašalpa yra labai maža, ypač, kai reikia vaistų arba kitų specializuotų dalykų. Kartu buriamės su verslais ir ieškome būdų, kaip šeimoms padėti kiekvieną mėnesį.
– Ir tie patys žmonės ieško, prašo pagalbos?
– Atrodo, kad tie, kuriems tos pagalbos reikia daug labiau, jiems yra šiek tiek nepatogu ir nesmagu. Ypatingai tai pastebiu, kai kalbame apie negalią turinčius žmones bei senjorus. Jie yra be proto dėkingi, kad su jais susitinkame ir bendraujame, dėkingi už tą jau suteiktą pagalbą, prieglobstį. Labai norisi, kad lietuviai suprastų ir įsijaustų į tų žmonių poziciją.
– Kam skirta jūsų organizacijos akcija „Vienybė težydi“?
– Pirmasis kriterijus – ukrainiečių šeimos, turinčios neįgalų vaiką. Galbūt vėliau tą kategoriją praplėsime. Mūsų savanoriai kreipiasi į tokias šeimas. Aprašome jų istoriją, įdedame nuotrauką ir žmonės gali išsirinkti šeimą, kuri jiems patinka ir ją savo pasirinkta suma remti kiekvieną mėnesį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Laisvės alėjoje kauniečiai galėjo ne tik pasimatuoti kraujospūdį1
Ketvirtadienį Laisvės alėjoje vyko renginys Tarptautinei širdies nepakankamumo dienai paminėti. ...
-
SAM: elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti Latvijoje ir Lenkijoje
Nuo ketvirtadienio elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus lietuviai gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausia Latvijoje ir Lenkijoje, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. ...
-
Gydymas užsienyje: neišleidžia nė cento, o į palatą ateina ir kirpėjos?10
Tyrimai ar gydymas užsienyje – per metus tuo pasinaudoja ne vienas lietuvis. Vieni nesant alternatyvų išvyksta po gydytojų konsiliumo, kiti savarankiškai. ...
-
Santakos parkas šiandien tapo saugiausiu šalyje: Gegužės 1-oji čia paminėta originaliai2
„Sveiki atvykę į šiuo metu saugiausią parką šalyje!“ – toks buvo pirmas šiandien Santakos parke vykusių žaidynių „Palaikau pulsą“ atidarymo sakinys. Ir Gegužės 1-oji joms buvo pasirinkta neatsitiktin...
-
Prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“2
Ketvirtadienį prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“. ...
-
Augalinė mityba – ne tik daržovių valgymas: nuo ko pradėti?3
Sužaliavo gamta, todėl vis dažniau galima į mitybą įtraukti šviežių daržovių. Augalinę mitybą renkasi ir sportininkai, o jeigu galvojate, kad reikės valgyti vien tik daržoves – klystate. Valgysite sočiai, o vartojamas maitas ne tik ...
-
Korupcija medicinoje: verslininkas galimai papirko ligoninių darbuotojus
Šiaulių apygardos prokuratūra nagrinėti teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl keturių ligoninių darbuotojų, dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovų ir vienos iš šių įmonių, kaip manoma, padarytų korupcinio pobūdžio...
-
Kaišiadoryse duris atveria slaugos ir socialinės globos namai2
Kaišiadoryse atidaromas specializuotas Strėvininkų globos namų padalinys. Jame apsigyvens 40 suaugusių ar senyvo amžiaus asmenų su sunkia negalia, negalinčių savimi pasirūpinti savarankiškai. ...
-
Gyvensenos medicinos specialistės: geriausia investicija į sveikatą – judėjimas7
Kauno miesto poliklinikoje pacientus konsultuoja gyvensenos medicinos specialistės. Jos pataria, kaip pradėti gyventi sveikiau, numesti svorio, sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Kalbintos specialistės ...
-
Autizmo mėnuo paminėtas visoje Lietuvoje
Balandis – visame pasaulyje žinomas kaip autizmo supratimo, priėmimo mėnuo. Minint autizmo supratimo mėnesį, Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ išplatinus kvietimą atvaizduoti begalybės – autizmo simbolio &ndash...