Net 73 proc. lietuvių studentų muzikos kūrinius įsigyja neteisėtai. Tai parodė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto kartu su užsienio mokslininkais atliktas tyrimas.

Tyrimas atskleidė, kad tik maža dalis lietuvių studentų paskutinį muzikos kūrinį įsigijo legaliai, dauguma (73 proc.) tai darė nelegaliai - nusikopijavo kompaktinę plokštelę arba nemokamai parsisiuntė internetu.

Tuo metu kitose dviejose tyrime dalyvavusiose šalyse muzikos kūrinius neteisėtai įsigijo 52 proc. Didžiosios Britanijos ir 53 proc. Belgijos studentų.

„Vykdyto tyrimo metu dauguma respondentų pritarė teiginiui, kad nelegalus muzikos įsigijimas komerciniais tikslais turi būti draudžiamas, o asmeniniais tikslais - ne. Studentai noriai suteikdavo informaciją apie tai, kaip jie nelegaliai įsigijo muzikos įrašus, tuo tarpu informaciją apie savo pajamas teikė ne taip atvirai. Tai leidžia manyti, kad nelegalus muzikos įsigijimas laikomas priimtina elgsena visuomenėje", - teigia tyrimą atlikusi doc. dr. Vida Škudienė.

ISM mokslininkių teigimu, nelegalus muzikos įsigijimas nėra susijęs su tyrime dalyvavusiųjų pajamomis. Nesvarbu, ar apklausiamųjų pajamos mažos ar pakankamos, jie vis vien mieliau svetima intelektine nuosavybe, šiuo atveju muzikiniu kūriniu, pasinaudos nemokamai.

Tyrime dalyvavo 665 studentai trijose šalyse: Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Belgijoje. Tyrimui buvo pasirinkti studentai, nes nustatyta, kad jie dažniausiai įsigyja muzikinius kūrinius ir jų klausosi. Respondentai buvo prašomi pateikti informaciją apie įsigytą muzikos kūrinį per paskutinius 6 mėnesius.

„Visos tirtos šalys turi tam tikrus apribojimus, susijusius su neteisėtos intelektualinės nuosavybės įsigijimu. Tačiau ne visos šalys vienodai investuoja į neteisėtos nuosavybės įsigijimo prevenciją. Visuomenės polinkis laikytis taisyklių ir vengti rizikos skiriasi skirtingose kultūrose. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Lietuvos akademinis jaunimas yra linkęs daugiau rizikuoti bei mažiau laikytis taisyklių nei studentai Didžiojoje Britanijoje ar Belgijoje. Šis kultūrinis aspektas gali paaiškinti didesnį lietuvių polinkį nelegaliai įsigyti intelektualinę nuosavybę", - sakė tyrimo bendraautorė doc. dr. Viltė Auruškevičienė.

„Scanpix" nuotr.