Šveicarijos elektronikos ir mikrotechnologijų centras (CSEM) Jungtinių Arabų Emyratų dykumoje konstruoja pirmą bandomąją „saulės salą". Tikimasi, kad iki 2011 metų iki 5 km skermens plūduriuojantys saulės jėgainių parkai veiks ir vandenynuose.

Kol kas 5 mlrd. JAV dolerių iš Jungtinių Arabų Emyratų gavę šveicarai konstruoja bandomąjį 90 metrų skersmens saulės salos modelį, plūduriuosiantį palei jo kraštus iškastame kanale. Tačiau ir tokia jėgainė turėtų stipriai sumažinti pagaminamos elektros kainą, kadangi užuot kiekvienam saulės reflektoriui montavus po atskirą variklį, „salos" šeimininkams užteks saulės kryptimi pasukti visą platformą, rašo „Verslo žinios".

Nors saulės energija, anot CSEM, turi didžiausią potencialą atsinaujinančios energetikos srityje, dabartinių saulės jėgainių gaminamos elektros kaina vis dar nėra konkurencinga. Tad šveicarai įsitikinę, kad mažesnė „saulės salų" (angl. solar islands) gamybos ir priežiūros kaina projektui leis konkuruoti ne tik su alternatyviomis, bet ir su tradicinėmis jėgainėmis.

Pirmiausia „saulės salose" bus montuojami ne brangesni saulės elementai, o stikliniai saulės reflektoriai (veidrodžiai), koncentruojantys spindulius į vamzdžius su vandeniu. Šiam užvirus garai suks elektros generatorius. Garų turbinas šveicarai galės įrengti ir pačiose saulės salose, ir sausumoje, nutiesus vamzdžius garams. Be to, CSEM numato galimybę salose įrengti ir vandenilio „fabrikus", kadangi jūroje vandens elektrolizei bus per akis, o vandenilis būtų geras sprendimas perteklinei energijai saugoti.

Saulės reflektoriai tokioje saloje būtų montuojami ant 20-ies metrų aukščio platformos, kuriai subliūkšti neleistų savotiška po ja susidarysianti 5 km skersmens „oro pagalvė". Sėkmingai išbandęs 90 metrų skersmens „saulės salą" dykumoje, kitąmet CSEM ketina konstruoti jau puskilometrio skersmens salą, o viso dydžio platformos vandenynuose galėtų būti konstruojamos jau 2011 metais. Šveicarai pabrėžia, kad nors saulės jėgainės efektyviausios šiltose platumose arti pusiaujo, neutraliuose vandenyse tokias salas galėtų pasistatyti kone kiekviena valstybė, būtų galima kurti tarptautinius saulės salų parkus.

CSEM skaičiuoja, kad kiekvienas 5 km skersmens salos kvadratinis metras per dieną pagamintų apie 6,5 kWh elektros energijos. Veidrodžiai užimtų per 95% salos ploto, taigi esant idealioms sąlygoms per dieną būtų galima tikėtis daugiau kaip 18 GWh elektros. Tiesa, CSEM dar tiksliai nežino didžiosios salos kainos - vienas kvadratinis metras galėtų kainuoti nuo 10 iki 100 JAV dolerių. Šiuo metu statomai mažajai eksperimentinei salai skirta 5 mlrd. dolerių, o apie 2,2 GWh elektros iš jos tikimasi per visus metus. Tačiau šveicarai tikisi, kad pasiteisinus pirmiesiems bandymams didžiąsias salas bus galima gaminti pigiai, paprastai ir masiškai.