- Diena Media, lrt.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skaitymo metais paskelbti 2008-ieji pasiūlė per 270 renginių: susitikimų su rašytojais, apsikeitimo knygomis, kitų skaitymo skatinimo akcijų.
Skaitymo skatinimo programos darbo grupės narės, vertėjos ir knygų apžvalgininkės R.Drazdauskienės manymu, Skaitymo metai yra vienas iš būdų, galinčių prisidėti prie skaitančiųjų gretų gausėjimo, tačiau tas kelias yra tikrai ne vienintelis.
„Net negalėčiau teigti, kad tai yra efektyviausias kelias. Žmonės, pratę skaityti, yra individualistai, ir jei kas jiems yra skelbiama „iš viršaus", dažnai jiems kyla kritinė reakcija. Nors nebūtinai atmetimo. Organizuojant Skaitymo metų renginius buvo bandoma ne primesti kažką žmonėms, o kad jie patys skaitytų tai, ką nori", - sako pašnekovė.
Apčiuopiami rezultatai - po poros metų
Skaitymo skatinimo programos renginių koordinatorė Rūta Elijošaitytė sako, kad 2011 metais yra numatytas tyrimas, kuris parodys apčiuopiamus 2006-2011 metų Skaitymo skatinimo programos rezultatus, tai yra, kaip keitėsi lietuvių skaitymo įpročiai.
Šios programos administratorė A.Augustaitienė tikina, kad Skaitymo metai neskatino siekti „konkrečių skaičių", esą svarbiausia buvo atkreipti visuomenės, o ypač vaikų ir paauglių dėmesį į skaitymą.
Vaikų darželiai, pradinės mokyklos, pasak jos, suskato kviesti literatūros žinovus į pokalbius su tėvais apie skaitymą ir knygas.
„Skaitymo metų akcentuojama mintis - kasdien kalbėkime su vaikais apie knygas ir jiems skaitykime - buvo išgirsta. Džiaugiamės vis dažnesniu tėvų kartu su savo mažaisiais apsilankymu bibliotekose, bet nuogąstaujame, kad vis dar perkamos neskoningai iliustruotos, netinkamo šrifto ir skurdžios kalbos tekstų knygos mažajam skaitytojui", - pastebi ryškiausius vaikų literatūros trūkumus A.Augustaitienė.
„Šiemet buvo papildomai remiami įvairūs su skaitymu susiję renginiai: buvo šiek tiek finansuojamos knygų recenzijos, skaitymo viešieji renginiai. Kitais metais visi šie renginiai bus finansuojami mažiau, be to, prisidės mokesčių lengvatos panaikinimas knygų leidybai. Panašu, kad kiti metai gali tapti Neskaitymo metais", - svarsto vertėja R.Drazdauskienė.
Vienas iš reikšmingesnių, A.Augustaitienės nuomone, įgyvendintų projektų - specialiai Skaitymo metams sukurtas interneto puslapis skaitymometai.lt.
„Jame vaikų literatūros specialistų pristatomos, rekomenduojamos knygos įvairaus amžiaus skaitytojams. Patys skaitytojai dalijasi mintimis, perskaitytų tekstų vertinimu. Paauglius norėjome patraukti tinklalapyje kas mėnesį spausdindami interviu su jiems žinomais asmenimis (pavyzdžiui, Marijonu Mikutavičiumi, Renata Mikailionyte), kurie kalba apie knygas jų gyvenime", - pasakoja Skaitymo skatinimo programos administratorė.
Lietuva atsilieka nuo kaimynų
Lygindamos Lietuvą su kaimyninėmis šalimis - Latvija, Estija, Šiaurės Europos valstybėmis - pašnekovės išskiria senesnes pastarųjų valstybių skaitymo tradicijas ir realią valstybės paramą skaitymo skatinimo procesui.
„Kaimyninės šalys, kaip antai skandinavai, turi senas įvairias skaitymo programų tradicijas. Jos siekia dešimtmečius, yra finansiškai remiamos valstybės. Skaitymas laikomas prestižiniu laisvalaikio pomėgiu. Skaitymo skatinimo veikloje aktyviai dalyvauja knygų kūrėjai (autoriai, dailininkai, leidėjai), pasiūlyti knygas padeda savanoriai bibliotekose, ligoninėse, mokyklose. Lietuvoje tai atiduodama bibliotekininkų žinion. Retas atvejis, kad populiarus autorius būtų knygų ar skaitytojų klubo iniciatorius ar vedantysis, bent dažnas jo dalyvis. Lietuvoje yra atotrūkis tarp skaitytojo ir kūrėjo. Ne paslaptis, kad prašomi nemenki autorių honorarai už susitikimus su skaitytojais retina renginius", - sako A.Augustaitienė.
Minėtos programos renginių koordinatorė R.Elijošaitytė pastebi, kad kaimyninėse šalyse - Latvijoje ir Estijoje - skaitymo skatinimo procesu susirūpinta gerokai anksčiau nei Lietuvoje.
„Latvijoje skaitymo skatinimo procesai, taip pat ir Estijoje, prasidėjo gerokai anksčiau. Mes apie pradžią galime kalbėti nuo 2005 metų, tuo tarpu ten tais metais jau vyko realūs darbai", - pabrėžia ji.
Pagrindinis Latvijos nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros centro vykdomas projektas yra „Vaikų žiuri": projekto metu vaikai patys išrenka jiems labiausiai patikusią pastaruoju metu išleistą knygą iš jiems pasiūlyto knygų sąrašo. Projekte dalyvauja 541 biblioteka ir 17 tūkst. vaikų.
„Tokie skaičiai mums kol kas yra svajonė. Manau, kad svarbiausia yra tai, kad pradžia Lietuvoje jau padaryta, nes tai, ko iki šiol labiausiai trūko, yra iniciatyva", - tvirtina R.Elijošaitytė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistai: mokyklose vaikai maitinami skurdžiai ir prastos kokybės maistu7
Vaikystėje suformuoti mitybos įpročiai išlieka visam gyvenimui, todėl labai svarbu, kad vaikai būtų maitinami racionaliu, subalansuotu ir sveiku maistu. Tačiau šiuo metu tokio lygio maitinimą mūsų moksleiviams gali pasiūlyti vos viena ...
-
Naują pasą gavusi 102-ejų vilnietė susigraudino
Sostinėje migracijos pareigūnai apsilankė 103-iuosius einančios vilnietės Liudvikos Juodienės namuose. Taip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) tęsia tradiciją pagerbti naują as...
-
Aukštosiose mokosi 4 kaliniai, už studijas jie moka patys
Šiemet Lietuvos šalies aukštosiose mokyklose studijuoja keturi iš daugiau kaip 8 tūkst. laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų. Šių mokslo metų pradžioje aukštuosius mokslus buvo pradėję penki nute...
-
Tarmės vaikams – nežinoma žemė?
Jauniausiai klaipėdiečių kartai žemaičių tarmė šiandien skamba tarsi užsienio kalba. Tarmių metams skirtoje vakaronėje dalyvavę darželio „Puriena“ vaikai suabejojo, ar auklėtojos kalbėjo lietuviškai. Sudėtinga užduoti...
-
D. Pavalkis neigia siūlęs uždaryti kelis universitetus (patikslinta)4
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad jis nesiūlė uždaryti nė vieno universiteto. Su Lietuvos edukologijos universiteto rektoriumi Algirdu Gaižučiu susitikęs ministras apgailestavo, kad žiniasklaida netiksliai perteikė jo t...
-
Klaipėdos moksleiviams – elektroniniai pažymėjimai2
Visose uostamiesčio švietimo įstaigose – ir mokyklose, ir neformaliojo ugdymo per trejus metus moksleiviai turės būti aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais, kurie leis sekti kiekvieną vaikų žingsnį. ...
-
Klaipėdos darželinukus supažindins su jūros paslaptimis
Kol dalyje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijų darbuojasi statybininkai, muziejaus edukatoriai paruošė specialią išvažiuojamąją programą „Žuvininkai mes esme“, skirtą patiems mažiausiems – darželinukams. "Tikr...
-
D. Pavalkis persigalvojo – nė vieno universiteto uždaryti nereikia?2
Praėjusią savaitę švietimo ir mokslo ministras pareiškė, kad Edukologijos ir Šiaulių universitetai taip toliau dirbti negalės, nes jų mokymo kokybė yra per žema. Šiais metais mokesčių mokėtojai universitetams finansuoti ...
-
„Erasmus plius“ gavo Europos Parlamento pritarimą
Europos Parlamentas šią savaitę patvirtino švietimo paramos programą "Erasmus plius", kuri apjungia devynias buvusias programas – "Erasmus", "Comenius", "Leonardo da Vinci", "Grundtvig", ...
-
Klaipėdos universitete – fakultetų jungtuvės
KU taryba nusprendė, jog septyni KU fakultetai bus pertvarkomi į keturis, atsiras du nauji institutai, o esamų struktūra pakis. Studentų priėmimas 2015 metais jau vyks į pertvarkytus fakultetus. ...