Vakar susirūpinęs sūnus, Vyturio katalikiškos vidurinės mokyklos šeštokas, prie vakarienės stalo susirūpinusiu balsu pranešė žinią – kertami prie mokyklos augantys medžiai, o alų darbo metu geriantys statybininkai smalsiems vaikams papasakojo, kad vietoj jų statys „Hesburger“.

Dėl savęs jis ramus – kadangi daug kam alergiškas, dažnai sirgęs, jau išsiugdęs sveikos mitybos mąstyseną, tačiau didelės dalies klasiokų kelio galas per pertraukas bus šis naujas „taškas“. Kaip šiandien yra „Ežerėlis“, kuriame, anot sūnaus, sveikiausias maistas – „Corny“ batonėlis su šokoladu, kurio prie sveiko maisto raciono jau negaliu priskirti.

Ką Taikos pr. 47A esančioje privačioje teritorijoje pradėjo statyti, buvo naujiena visai mokyklos bendruomenei. Kadangi teritorija privati, atstumai išlaikyti, statoma ne degalinė, derinimo su visuomene nereikia. Taigi, „Hesburger“ tuoj taps kone 1300 mokinių iš Vyturio mokyklos ir  kitoje gatvės pusėje esančios S. Daukanto mokyklos su panašiu skaičiumi mokinių lankoma vieta. Nuolatinės gerai atrodančio šlamštmaisčio „taško“ pajamos garantuotos. Mokyklų valgyklos jau dabar gali planuoti uždarymą, nes į jas geriausiu atveju eis mokiniai, gaunantys nemokamą maitinimą.

Esu nustebinta miesto valdžios duoto leidimo šiai statybai, nes eilinį kartą socialinės atsakomybės jos sprendimuose, miesto plėtros koncepcijos nėra. Priimtas įstatymas dėl šlamštmaisčio pardavimo draudimo mokyklose problemos neišsprendė, sakyčiau, ją net pablogino, nes vaikai į „tašką“ bėgs pusnuogiai – apsirengti nebus kada.

Žinoma, laisvos rinkos šalininkai teigs, kad jie gali ir nebėgti – juk niekas jų neverčia, kaip neverčia gerti energinių gėrimų, valgyti dešrelių su skonio stiprikliais ir gazuotų, saldikliais prifarširuotų gėrimų, nuo kurių kaulai išretėja jau paauglystėje. Suprantu, kad jei žmonių protestai dėl Kazokiškių sąvartyno uždarymo valdžiai atrodo eilinė sąmokslo akcija, o ne nuoširdus žmonių prašymas pagaliau spręsti problemą iš esmės, ėjimas su plakatais ir protestai čia nieko nepadės. Viskas legalu, pagal įstatymus, turbūt dėl būsimo verslo ir už kiekvieną nupjautą medį avansu bauda sumokėta.

Todėl kviečiu ir mokyklos bendruomenes, ir sąmoningus tėvus prisijungti prie tylaus šlamštmaisčio „taško“ boikoto: organizuoti vaikams paskaitas, kas patenka į jų pilvus su tokio maisto doze, dėti lauknešėlius į mokyklą, klasėse nupirkti arbatinukų, per pertraukas mokytojus kviesti vaikus prisijungti prie arbatos gėrimo ritualų. Net ir vaikų rankpinigių ribojimas šioje vietoje būtų viena iš priemonių riboti šio „taško“ pelną, taip sustabdant tolesnius jų planus skverbtis į augančių vaikų pilvus.

Pagaliau reikia iš esmės imti ir sutvarkyti mokyklų valgyklas – tiek jų aplinką, tiek valgiaraštį, iš tarybinių laikų relikto paverčiant jas jaukia pasibuvimo vieta. Investicijų nereikia daug, reikia tik noro ir neformalaus požiūrio. Ne vien pagal įstatymą, o ir iš širdies.