Žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Lavija Šurnaitė-Kairienė, dabar besimėgaujanti motinyste, vairuoja jau 13 metų. Nors visas dabar sukasi aplink sūnų, ji spėja rašyti, be to užsiima kalanetika bei grįžta prie kelionių.

Lietuvos vairuotojus Lavija ragina nepamiršti, kad kelyje jie yra ne vieni, ir kad gatvė nėra nuosava pievelė, kurioje galima elgtis, kaip nori.

Trumpai apie pašnekovę:

Vairavimo stažas – 13 metų
Vairuojamas automobilis – „Audi A4“
Vairavimo būdas - vairuoja drąsiai, bet ramiai, neskuba žūtbūt "prašokti" sankryžą mirksint žaliai šviesai. Anksčiau mėgdavo „panardyti“ tarp mašinų, žinoma, sveiko proto ribose, tačiau dabar jau to nebedaro, nes tapo jau subrendusia vairuotoja
Svajonių automobilis – kuris niekada negenda ir yra varomas vandeniu.

Kaip jaučiatės prie vairo?

Laisvai ir patogiai. Niekada neturėjau baimės vairuoti, tik tiek anksčiau, tiek ir dabar nemėgstu „parkuotis“, nesu to virtuozė. Bet pats vairavimas man yra malonus ir nesudėtingas procesas. 

Kaip apibūdintumėte vairavimo kultūrą Lietuvoje?

Ar jaučiatės saugi kelyje?Deja, saugi nesijaučiu. Tas nesaugumo jausmas dabar dar labiau sustiprėjo, kai drauge ėmiau vežiotis sūnų. Vos pradėjusi važinėtis su kūdikiu, nuskubėjau ir įsigijau specialų, ryškiai geltonos spalvos ženklą „baby on board“, kad kelių ereliai mane lenktų, o ne spygintų lempomis ar kabėtų, kaip sakoma ant uodegos. Tik nežinau, ar labai jau tas ženklas padeda...

Lietuvos keliuose tenka susidurti su įvairiais vairuotojais – tikrai yra mandagių ir paslaugių, užleidžiančių vietą spūstyje ar pan., bet nemažai ir tokių, kurie patys pažeisdami kelių eismo taisykles, tai verčia daryti ir tave, pvz., patys viršydami greitį provokuoja tai daryti ir aplinkinius vairuotojus. Tačiau, dabar, kai turiu vaiką, nebekreipiu dėmesio į tokius nekantruolius, važinėju lėčiau, ramiau ir atsakingiau, o tie greituoliai ir jų „degantys reikalai“ man nerūpi.

Ar esate sulaukusi pagalbos kelyje?

Per 13 vairavimo metų esu ir ne kartą: geranoriški vairuotojai ir patempdavo mano automobilį, ir langų ploviklio įpildavo, ir ratą pakeitė.

Kaip manote, kas yra geras vairuotojas?

Tas, kuris nesistengia savo kvailų vairavimo ambicijų realizuoti gatvėje. Kuris suvokia, kad vairavimas, tai visų pirma, labai atsakingas užsiėmimas, o ne pramoga ir savo įgūdžių bei automobilio galingumo demonstarvimas kelyje.

Tačiau geras vairuotojas turi būti ne žioplas, geros reakcijos, matantis, kas vyksta už jo automobilio lango.

Esate vairuojanti mama, kaip rūpinatės vaiko saugumu automobilyje?

Mano vaiko saugumas automobilyje, tai speciali automobilinė kėdutė ir mano vairavimo būdas. Saugos kėdutės kūdikiams, o vėliau ir vaikams yra ne pigus malonumas, bet bekompromisiai reikalingas. Todėl nuo pirmųjų dienų savo vaiką vežu tik automobilinėje kėdutėje. Ją pirkau naują, nenaudotą, nes norėjau, kad joje nebūtų jokių pažeidimų.

Koks kelyje patirtas eismo įvykis labiausiai įsiminė?

Labiausiai įstringa pirmieji vairavimo metai. Pamenu „nuvažinėtus“ kiemo bardiurus, kaimynų prašymus už mane parkuoti automobilį ar ekstremalų manevravimą atbuline eiga siaurame daugiabučių kieme. Dar man dažnai vidury kelio baigdavosi benzinas. Gal tai būdavo daugelio studentų bėda (šypsosi).

Kodėl vairuojate būtent tokį automobilį?

Šį automobilį vairuoju jau šeštus metus ir galvoju, kad jau reikėtų jį keisti. Nes jau ne pirmos jaunystės ta mano mašina. Kai prieš šešerius metus rinkausi automobilį, buvo visokių svarstymų – gal kokį sportinį modelį arba „Alfa Romeo“, tada man jie buvo tokie gražūs. Tačiau aplinkinių atkalbėta italų automobilio nepirkau, o apsistojau ties išoriškai paprastesniu, bet techniškai patikimesniu „Audi“ variantu. 

Ar išmanote apie automobilius?

Labai nedaug, nes manau, kad kiekvienas turi dirbti ir daryti tai, ką išmano, todėl ir nesigilinu ten, kur man svetima.

Kas Jums svarbu automobilyje?

Būsiu neoriginali – išorė, spalva, markė, patogumas, o tada jau techniniai dalykai.

Ką visuomet vežiojatės savo automobilyje?

Tai, kas reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles. O iš savo asmeninių daiktų nieko, kadangi automobilis nėra mano antrieji namai ant ratų – ten nelaikau nei batelių, nei suknelių, nei kitų daiktų.

Ko palinkėtumėte Lietuvos vairuotojams?

Nepamiršti, kad kelyje esi ne vienas, ir kad gatvė nėra tavo nuosava pievelė, kurioje gali elgtis, kaip nori.