400 hektarų, pora samdomų darbuotojų ir daugiau nei 20 metų ūkininkavimo patirties. Tačiau ūkininkas Mindaugas Kubilius teigia, kad iki šiol verčiasi be jokios investicinės paramos. Anot jo, sunku suspėti paskui visus paramai gauti keliamus reikalavimus.

„Grubiai kalbant, turėjai stovėti ant galvos ir žongliruoti kojomis ir rankomis“, – sakė Panevėžio rajono ūkininkas M. Kubilius.

Ūkininkams esą koją kiša ir ES „žaliasis kursas“, kurio tikslas – per artimiausius 25 metus Europą paversti aplinkai neutraliu žemynu. Tokių aukštų reikalavimų pasaulyje nekelia nė viena kita šalis.

„Biurokratai prigalvoja tokių labirintų. Kiekvienais metais yra vis kitokie labirintai. Vienais metais atrodė, kad atitinki reikalavimus, o kitais jau nebetinka. Visada kažkas naujo sugalvojama“, – teigė M. Kubilius.

LNK stop kadras

ES Lietuvos ūkininkams tiesioginėms išmokoms yra numačiusi 3 milijardus eurų. Nors skamba solidžiai, Žemės ūkio ministerija aiškina, kad pinigai skirti penkeriems metams. Be to, tai yra gerokai mažiau nei gauna kitos ES šalys.

„Konkuruojame toje pačioje rinkoje su produkcija. Kodėl mūsų išmokos turėtų mus statyti į nelygiavertę padėtį su kitais?“ – klausė Seimo narys Viktoras Pranckietis.

Kasmet tiesioginių išmokų suma Lietuvos ūkininkams siekia kiek daugiau nei 200 eurų už hektarą. ES vidurkis – maždaug trečdaliu didesnis.

„Tai yra skandalas. Elementarus skandalas, kuris tęsiasi. Kai stojome į ES, mums buvo pasakyta – po 10 metų bus sulygintos išmokos“, – piktinosi M. Kubilius.

Nors naujasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas deda viltis į derybas dėl geresnių sąlygų, jis pripažįsta, kad tai priklauso nuo biudžeto ir turimų išteklių.

„Taip buvo susiderėta. Tai nulemia turimi ištekliai, turimas biudžetas. Štai kodėl reikalingos derybos, kad būtų susitarta dėl geresnių sąlygų“, – aiškino I. Hofmanas.

Naujasis žemės ūkio ir maisto eurokomisaras, Liuksemburgo atstovas, Christopheʼas Hansenʼas žada išmokas sulyginti.

„Pinigai visada yra pirmoji tema“, – sakė V. Pranckietis.

LNK stop kadras

Su eurokomisaru žemės ūkio ministras susitiko Berlyne. Susitikimo metu buvo aptarti ne tik tiesioginių išmokų klausimai, bet ir aplinkosaugos reikalavimų mažinimas. Ministras pasinaudojo proga prisistatyti ir Vokietijos žemės ūkio ministrui – vaišindamas lietuvišku varškės sūriu.

Vis dėlto daugiau pinigų Lietuvos ūkininkai galėtų tikėtis ne anksčiau kaip po dvejų metų. Tuo tarpu aplinkosaugos reikalavimų mažinimą esą būtų galima paspartinti.

„Aplinkosaugininkams tai proga būti labiau matomiems, bet ne ką nors nuveikti. Kai bandoma skelbtis, kad žinoma daugiau už tuos, kurie gamina, augina ar prižiūri miškus, aš norėčiau, kad būtų pasikliaujama specialistais ir žiniomis, o ne emocijomis“, – sakė V. Pranckietis.

Žemės ūkio ministras taip pat pabrėžė, kad reikalavimai turi būti suderinti su realiomis galimybėmis.

„Tai turi būti suderinta su turimais ištekliais, finansais ir priemonėmis. Negalime eiti tokiu keliu, kuris verstų trauktis Lietuvos ir Europos Sąjungos žemės ūkį“, – teigė ministras I. Hofmanas.

Kai stojome į ES, mums buvo pasakyta – po 10 metų bus sulygintos išmokos.

Tuo tarpu ūkininkas M. Kubilius viliasi, kad naujasis ministras imsis logiškesnių sprendimų.

Nors aplinkosaugos kartelę ir siekiama nuleisti žemiau, būtent klimato kaitos padariniai ir Lietuvoje, ir visoje Europoje ūkininkams pastaraisiais metais pridarė daugiausia problemų.

„Vienur sausros vyrauja, kitur liūtys ir taip toliau“, – atkreipė dėmesį Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Prognozuojama, kad ūkininkų nuostoliai ateityje tik augs, todėl teks prisitaikyti.

„Pavyzdžiui, reikia pasirinkti veisles, kurios geriau išgyvena esant ekstremalioms sąlygoms, pavyzdžiui, sausros atveju“, – sakė V. Pranckietis.

Vis dėlto K. Mažeika skeptiškai vertina galimybę didinti paramą ūkininkams dėl klimato kaitos.

„Didėjant tokių reiškinių kiekiui, pinigų proporcingai daugiau tikėtis yra tikrai sunku“, – pridūrė K. Mažeika.

Vienas iš būdų prisitaikyti prie klimato kaitos – pasėlių draudimas.

„Galima apdrausti gamybinius laukus“, – tvirtino I. Hofmanas.

Tačiau kol kas šiuo įrankiu naudojasi vos penktadalis ūkininkų.