- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kyla klausimas dėl 500 eurų banknoto likimo. Apie tai, ar jis bus išimtas iš apyvartos, kodėl gali nepavykti juo atsiskaityti ir ką daryti turintiems tokių banknotų, LNK žurnalistai kalbėjosi su Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento eksperte Edita Lisinskaite.
– Visgi pradėsiu nuo to, kodėl gali pavykti atsiskaityti. 500 eurų banknotas yra teisėta mokėjimo priemonė. Tai reiškia, kad žmogus, atėjęs į parduotuvę, gali su juo mokėti. Tačiau yra tam tikri teisės aktai, leidžiantys prekybininkams pagrįstais atvejais atsisakyti priimti šį banknotą.
– Kodėl?
– Yra dvi pagrindinės situacijos. Pirma – kai reikia atiduoti grąžą, bet pardavėjas neturi reikiamų smulkių pinigų. Pavyzdžiui, jeigu perku mažos vertės prekę, tarkime, kavą už 3,50 €, bet moku 500 eurų banknotu, o prekybininkas neturi grąžos, tokiu atveju jis gali atsisakyti priimti šį banknotą. Antra – jeigu kasininkas įtaria, kad banknotas yra padirbtas, jis taip pat turi teisę jo nepriimti.
– Ar dėl šių priežasčių buvo nuspręsta išimti 500 eurų banknotus iš apyvartos?
– Tiksliau būtų sakyti, kad šių banknotų gamyba ir išleidimas į apyvartą buvo nutraukti, tačiau jie nėra aktyviai išimami iš apyvartos. Šį sprendimą priėmė Europos Centrinis Bankas visose euro zonos valstybėse. Viena iš pagrindinių priežasčių – sumažinti šių didelio nominalo banknotų naudojimo riziką neteisėtoje veikloje. Dalis 500 eurų banknotų natūraliai sugrįžta į centrinius bankus – per prekybininkus, gyventojus ar verslus. Šie banknotai yra saugiai laikomi ir nebegrąžinami į apyvartą.
– Tai bus retenybė, vis rečiau bus galima sutikti šiuos banknotus?
– Bus retesni, tačiau šiuo metu jų vis dar galima rasti, žmones juos dar naudoja, iš verslų mes susigrąžinam į Lietuvos banką.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar galima suskaičiuoti, kiek 500 eurų banknotų šiuo metu cirkuliuoja Lietuvoje?
– Mes skaičiuojame skirtumą tarp banknotų, kuriuos Lietuvos bankas išleido į apyvartą, ir tų, kurie sugrįžo atgal. Dabar matome, kad Lietuvoje yra sugrįžę net keturis kartus daugiau 500 eurų banknotų, nei buvo išleista.
– Kaip tai galėjo nutikti?
– Tai lemia laisva rinka. Keliauja žmonės, verslai, gyventojai, o kartu juda ir pinigai – vieni atvažiuoja pas mus, kiti išvažiuoja. Kalbant apie 500 eurų nominalo banknotus, daug jų iš kitų euro zonos valstybių sugrįžo į Lietuvą ir buvo perduoti Lietuvos bankui. Įdomu pažymėti, kad praėjusiais metais grįžo apie trečdalis milijono šių banknotų.
– Tie žmonės, kurie dėl tam tikrų priežasčių laiko pinigus grynaisiais ir turi 500 eurų banknotų, neturėtų nerimauti? Šiuo metu jų iš apyvartos išimti nenumatoma, tad skubėti nereikia, nėra nustatyto termino?
– Tikrai neturėtų. Ramiai galima šiuos banknotus nešti prekybininkams ir atsiskaityti, ypač už didesnės vertės prekes. Be to, Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune juos galima neribotai keisti nemokamai.
Lietuvoje yra sugrįžę net keturis kartus daugiau 500 eurų banknotų, nei buvo išleista.
– O gal reikėtų šiuos 500 eurų banknotus pasaugoti? Jei jie taptų retenybe, galbūt jų vertė padidėtų?
– Čia tikriausiai reikėtų laikyti ilgą laiką, nes banknotas yra teisėta mokėjimo priemonė ir juo atsiskaityti galima. Tai kaip ir nėra pagrindo, kad taptų retenybe. Numizmatine vertybe pinigai tampa tik tada, kai jie yra reti, nebenaudojami apyvartoje, susiję su svarbiais istoriniais įvykiais ar kolekcininkų ypatingai vertinami. Tad galite juos iškeisti, išleisti arba, jei norite laikyti grynaisiais, laikykit.
– Minėjote, kad nusikalstamos veiklos dalyviai dažnai renkasi 500 eurų banknotus. Kodėl taip yra? Taip yra dėl patogumo, į lagaminėlį didesnė suma telpa?
– Taip. Kadangi nominalas yra didelės vertės, sukaupti reikalingą sumą reikia mažiau banknotų, o juos saugoti ir paslėpti – paprasčiau. Tai dalinai ir dėl to.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...
-
Baltijos šalių ministrai: atsijungimui nuo Rusijos pasiruošta
Likus dviem savaitėms iki Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos elektros energetikos sistemos bei susijungimo su Vakarų Europa, trijų valstybių ministrai tikina, jog istoriniam įvykiui visiškai pasiruošta, o vartotojai...
-
LSDP valdyba aptars gynybos finansavimą, Žemaitaičio retoriką
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba penktadienį aptars rengiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, gynybos finansavimą, koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitai...