- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo 2020 metų visas pasaulio laivynas sudegusio kuro sieros junginių išmetimą turės sumažinti nuo 1,5 iki 0,5 proc. sieros kiekio.
Baltijai perėjimas nepakenkė
Daugelyje jūrinių organizacijų prasidėjo diskusijos, kaip turėtų vykti perėjimas prie mažiau sieringo laivų kuro.
Baltijos jūros regione ta problema nėra tokia aktuali, nes prie mažiau sieringo kuro buvo pereita nuo 2015 m. sausio 1 dienos.
Prieš šį perėjimą taip pat būta daug diskusijų. Baimintasi, kad Baltijos ir Šiaurės jūros regionai, įskaitant Lamanšo sąsiaurį, dėl šios išimties taps mažiau konkurencingi. To neįvyko.
Iš dalies lėmė tai, kad ES laivybos kompanijoms skyrė kompensacijas pritaikyti laivus prie mažiau sieringo kuro. Ypač palanku buvo tai, kad Baltijos ir Šiaurės jūros regionuose perėjus prie mažiau sieringo kuro pasaulyje krito naftos produktų kainos. Todėl laivybos kompanijos didesnių nuostolių nepatyrė.
Neliko senųjų keltų
Klaipėdos uosto mastu didžiausi pokyčiai vyko dėl jūrų keltų kompanijos „DFDS Seaways“ veiklos. Naujesniuose laivuose buvo įdiegti po kelis milijonus eurų kainavę dūmų plovimo įrenginiai, vadinami „skruberiai“. Jie nėra paprasti. Įrenginius reikia nuolat prižiūrėti, valyti iš jų susikaupusį sieros junginių „šlamą“, kuris atiduodamas į valymo įrenginius.
Įdiegus „skruberius“ dauguma bendrovės laivų toliau naudojo pigesnį kurą - jūrinį mazutą. Jam degant per tris denius einančios didelės „skruberių“ talpos „plauna“ juodus dūmus ir į aplinką patenka šviesus dūmas su garais.
Tie laivai, kuriuose dėl jų amžiaus nebeapsimokėjo diegti „skruberių“ pasitraukė iš Baltijos jūros rinkos. Į Juodosios jūros rinką buvo permesti jūrų keltai „Vilnius“ ir „Kaunas“. Jie atsidūrė Ukrainos kompanijoje „Ukrferry“. Neaišku, koks bus tolesnis jų likimas visame pasaulyje įdiegus išskirtinius reikalavimus dėl sieringumo? Nepritapę Baltijos jūroje, jie nuo kitų metų, greičiausiai, nebegalės plaukioti ir Juodosios jūros regione. Dėti į juos „skruberius“ taip pat neapsimokės.
Dujiniai laivai – neskuba
Didžiausios laivybos šalių atstovai diskutuoja ką labiau apsimokės naudoti - brangesnį kurą dyzeliną, kuris turi mažiau sieros junginių, ar diegti „skruberius“. Japonijos laivų savininkai pasisakė už „skruberių“ diegimą. Jiems pritarė ir jau patirties šioje srityje turintys danai.
Dalis laivybos registrų atstovų skeptiškai žiūri į „skruberius“. Jų nuomone, pasaulyje liks 2-2,5 tūkst. krovininių laivų su „skruberiais“. Jiems kils nepatogumų, nes tiekimo grandys būsiančios orientuotos į mažiau sieringą laivų kurą. Laivai pereisiantys prie dyzelinio kuro, dujų, elektros baterijų arba hibridinių variklių.
Vertinant pagal Baltijos ir Šiaurės jūros pavyzdžius, kur mažesnio sieringumo reikalavimai galioja penktus metus, matyti, kad nėra staigios tendencijos statyti vien dujomis ar elektra varomus laivus. Procesas vyksta, bet jis apima tik atskirus regionus, kurie yra jautresni aplinkai. Elektra ar dujomis varomų laivų labiausiai padaugėjo Norvegijos pakrantėse, Botnijos įlankoje, Švedijos ir Suomijos archipelaguose. Vienas kitas dujomis varomas laivas atsiras ir Talino - Helsinkio, kitose keleivinės laivybos linijose. Kol kas mažai statoma dujomis varomų krovininių laivų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą1
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas2
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas3
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
VMI kliento profilis – tarsi vizitinė kortelė1
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prieš porą metų pristatė kliento profilį. Tai patogiai, vienoje vietoje pateikiami VMI vertinami duomenys apie įmonę, skirti susipažinti, kaip mokesčių mokėtoją mato ir kokių rizikų jo veikloje įžve...