- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui antradienį svarstant vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, valdančiosios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako jame pasigendanti didesnio žemdirbių kuro apmokestinimo.
„Registravome savo pasiūlymus ir komitetas (Biudžeto ir finansų komitetas – BNS) iš dalies atsižvelgė. Reiškia, kad daugiau iš nepanaudojamų savivaldybių lėšų būtų nukreipiama gynybai, kad galėtume mažiau apmokestinti žmones. Tokia kryptis, Laisvės partijos tokiam pasiūlymui iš dalies komitete pritarta“, – antradienį Seime kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė.
„Kalbant apie kuro akcizus, žmonėms jie kils ne iškart, yra išdalinta ir tas yra gerai. Tačiau vis dėlto, kas liūdina, kad kuras, naudojamas žemės ūkio veikloje, toliau apmokestinamas mažiau ir jo tas mažesnis kilimas dar, be to, yra išdėstomas“, – teigė A. Armonaitė.
Ji tikisi, kad parlamentas pritars vienam pagrindinių pasiūlymų – vienu procentiniu punktu didinti pelno mokestį.
„Pelno mokestis, dėl jo yra sutarta, jam, manau, bus pritarta. Toks mūsų (Laisvės frakcijos – BNS) požiūris“, – teigė A. Armonaitė.
Parlamentas antradienį dviem atskirais klausimais svarsto mokesčių padidinimus, kurie leis padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Parlamentarai imsis Biudžeto ir finansų komiteto paramos sulaukusių Vyriausybės siūlymų nuo 15 iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, nuo 5 iki 6 proc. – mažų įmonių lengvatinį pelno mokestį, papildomai didinti alkoholio ir tabako akcizus.
Atskiru klausimu parlamentarai balsuos dėl siūlymo dar vieneriems metams pratęsti laikinąjį bankų solidarumo mokestį priėmimo.
A. Armonaitės teigimu, Laisvės frakcija šį pasiūlymą vertina „daugiau skeptiškai“. Jos žodžiais, dėl tokio reguliavimo Lietuva nepritrauks naujų rinkos dalyvių, kurių šaliai reikia.
„Norime, kad bankų Lietuvoje būtų daugiau, kad jų įkainiai būtų mažesni, kad žmonėms už indėlius būtų mokama daugiau. Tokiu būdu nepritrauksime naujų žaidėjų, mums reikia daugiau naujų žaidėjų, negali būti tiesiog keli reikšmingi bankai vienoje rinkoje“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė per pataisų pristatymą Seime anksčiau teigė, kad išskirtinė situacija dėl išaugusių bankų pelnų tęsis dar bent vienerius metus, todėl tokį laiką ir planuojama rinkti įnašą.
Pasak jos, 2025 metų pajamos iš solidarumo įnašo bus mažesnės nei 2024 metais, tačiau išliks reikšmingos.
Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų galima surinkti 50-70 mln. eurų.
Gynybos paketą sudaro Valstybės gynybos fondo, Pelno, Gyventojų pajamų mokesčių, Akcizų ir kelių kitų įstatymų pataisos. Vyriausybė Seimo prašo paketą svarstyti skubos tvarka.
Gynybos finansavimą Lietuva didina siekdama greičiau vystyti kariuomenės diviziją, iki 2027 metų priimti Voketijos ir brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus3
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams1
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES teismui dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos...
-
I. Šimonytė tikisi, kad ES teismas išaiškins RRF lėšų dalybų principus2
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) išaiškins Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijų dalybų šalims principus. ...
-
Premjerė: neįmanoma iš biudžeto keliams kitąmet skirti 1,3 mlrd. eurų5
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 metais reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei &s...
-
I. Šimonytė mažų pajamų gavėjams siūlo ne drausti turtą, o tikėtis paramos
Stiprioms audroms Lietuvoje vis dažniau naikinant gyventojų turtą premjerė abejoja, ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams apsimoka drausti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo gamtos stichijų – šie žmonės mokėtų mažas įmokas, todėl gaut...
-
Baltijos šalių operatorės pranešė Rusijai ir Baltarusijai apie pasitraukimą iš BRELL
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės antradienį informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį. ...
-
Senstanti Lietuvos visuomenė – problema, verčianti apgalvoti ilgesnį darbą ir didesnius mokesčius?15
Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkim...
-
VERT vadovas: už elektrą iš esmės permoka beveik 500 tūkst. buitinių vartotojų7
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad nepaisant sumažėjusių elektros kainų apie 470 tūkst. buitinių vartotojų vis dar aktyviai nedalyvauja rinkoje, nelygina biržos kainos ir nepriklausomų tiekėjų si...