- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamentas skelbia, kad per pastaruosius penkerius metus lietuvių mėnesinės išlaidos padidėjo beveik dvigubai. Pernai išlaidos vienam žmogui siekė apie 438 eurus per mėnesį. Tai 141 eurų daugiau nei prieš penkerius metus. Didžiausią dalį, t. y. trečdalį savo pajamų, gyventojai išleidžia maistui. Daugiau nei šeštadalį – komunalinėms paslaugoms. 12 proc. – transportui, beveik 7 proc. – sveikatai. Panašią sumą skiria aprangai ir avalinei, viešbučiams ir restoranams, įvairioms prekėms ir paslaugoms, praneša LNK.
Labiausiai per penkerius metus išlaidos didėjo transportui ir restoranams, viešbučiams, o mažiausiai – alkoholiui, tabakui, poilsiui ir kultūrai. Anot ekspertų, tai lėmė padidėjusios pajamos.
„Galima sakyti, kad daugiau uždirbome, daugiau turime pajamų ir daugiau išleidžiame“, – svarstė Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.
„Gyvename šiek tiek geriau, palyginti su 2016 m.“, – pažymėjo Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tiesa, ekonomistai praneša, kad dėl išaugusių kainų ir verslui nepalankių sąlygų antrąjį šių metų ketvirtį šalies BVP susitraukė. Vadinasi, šalies ekonomika juda techninės recesijos link.
„Kai kurie verslininkai sulėtino apsukas, kai kurie vartotojai tiesiog nepirko prekių, kurias paprastomis sąlygomis būtų galėję ir būtų pirkę“, – pastebėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Lietuviai, palyginti su kaimynais – latviais, lenkais, estais, išlaidauja daugiausiai. Nors Lietuva ir nedidelė šalis, atotrūkis tarp gyventojų – didžiulis.
„Mūsų pajamų pasiskirstymas yra vienas iš netolygiausių ES, taip pat ir vartojimas“, – realijas atskleidė J.Navickė.
Kita medalio pusė – kasdien Vilniaus „Carite“ apsilanko maždaug po 250 žmonių. Dažniausiai – vieniši ir pensinio amžiaus.
„Neužtenka lėšų maisto produktams, nes didžioji dalis pensijos skiriama komunaliniams mokesčiams“, – pastebėjo socialinio centro „Betanija“ vadovas Miroslavas Seniutis.
Palyginti su laikotarpiu prieš pandemija, dabar čia užsuka gerokai daugiau nepasiturinčių.
„Prasidėjus pandemijai ir iki šiol žmonių skaičius padvigubėjo. Gal net patrigubėjo“, – apie skaudžią realybę kalbėjo M.Seniutis.
Naujausi duomenys rodo, kad pagal skurdo rizikos lygį Lietuva grįžo dvejus metus atgal, jis vėl išaugo daugiau nei 1 procentiniu punktu ir dabar vis dar skursta penktadalis gyventojų.
20 proc. mažiausiai pasiturinčių gyventojų gyvena į skolą, negali nieko taupyti.
Skurdo rizikos riba Lietuvoje – 516 eurų vienam asmeniui ir 1 084 eurai keturių asmenų šeimai, kurioje gyvena du suaugę ir du vaikai iki keturiolikos metų.
„20 proc. mažiausiai pasiturinčių gyventojų gyvena į skolą, negali nieko taupyti. Jų taupymo norma – minusinė“, – akcentavo J.Navickė.
Šiek tiek padaugėjo ir gyvenančių prie absoliučios skurdo ribos – su 267 eurais per mėnesį verčiasi 4 proc. Lietuvos gyventojų.
„Tam, kad padarytų esminį pokytį, kurio nematėme jau daug metų, reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kadangi tiek socialines išmokas, tiek pensiją, natūralu, negalime dvigubai ar trigubai padidinti“, – pažymėjo Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos atstovė Ugnė Užgalė.
Skurstančiųjų skaičius savivaldybėse labai nevienodas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, tai susiję su netolygia demografine padėtimi. Didmiesčiuose gyvena daugiau jaunimo, daugiau skursta tų savivaldybių gyventojai, kuriose prasti užimtumo rodikliai.
„Socialinės išmokos ir pensijos yra tokios pačios visose savivaldybėse, bet matome didelius užimtumo ir nedarbo skirtumus“, – teigė U.Užgalė.
Mažiausiais skurdo rizikos lygis šiemet Vilniaus mieste ir rajone, o didžiausias – Biržų ir Zarasų savivaldybėse. Palyginti su sostine, čia skurdo rizikos lygis daugiau nei du kartus didesnis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse18
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą16
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau4
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...