- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Auga Group“ vadovas: modernioms technologijoms reikia valstybės ir investuotojų lėšų
Viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ vien savo lėšomis nepajėgs įgyvendinti ūkininkavimo technologijų projektų, sako grupės valdybos pirmininkas.
Pasak Kęstučio Juščiaus, valstybės valdomos finansų bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) ir išorės investuotojų finansavimas reikalingas, kad „Auga Group“ įgyvendintų jos sukurtų hibridinių traktorių, žemės ūkio platformos ir gyvulių šėrimo technologijos plėtros projektus.
„Šiuos ateities projektus norėtume finansuoti ne iš pačios įmonės pinigų srautų. Dėl žemesnių rezultatų šį sezoną, neturime pakankamo likvidumo bei apyvartinių lėšų, kad trumpuoju laikotarpiu reikalingas lėšas galėtume skirti ilgalaikėms investicijoms. Dėl to siekiame pritraukti investuotojų“, – trečiadienį seminare investuotojams sakė K. Juščius.
Jo teigimu, bendrovė per 2–3 mėnesius tikisi sulaukti „Invegos“ sprendimo dėl 60 mln. eurų paskolos 75 mln. eurų vertės technologijų vystymo projektui: „Konkreti data, kada mūsų paraiška bus patvirtinta arba peržiūrėta (...), tikriausiai bus žinoma per artimiausius 2–3 mėnesius.“
Grupės antrinė įmonė „Auga Tech“ birželį pateikė 60 mln. eurų paraišką „Invegai“, o likusią 15 mln. eurų dalį tikisi surinkti iš išorinių partnerių.
„Tuo pat metu projektui ieškome investuotojų“, – pabrėžė K. Juščius.
Jis taip pat neatmetė, kad „Invega“ gali suteikti ne 60 mln. eurų, o kitokią sumą.
Planuojama, kad pritraukusi finansavimą, pirmame projekto etape – iki 2026 metų pabaigs įmonė pagamins apie 20 biometanu ir elektra varomų traktorių „Auga M1“, 60 žemės ūkio mašinų „Auga E1“ bei tris pašarų gamybos ir šėrimo technologijų sistemas.
Pasak K. Juščiaus, traktoriai šiuo metu testuojami realiomis ūkininkavimo sąlygomis, be to, jau šiemet pradėti „Auga E1“ technologijos bandymai. Savo ruožtu pašarų gamybos ir šėrimo sistemai laukiama patento.
„Auga Tech“ sieks, kad visos šios technologijos per kooperaciją būtų prieinamos apie 20 proc. Lietuvos ūkininkų jau pirmajame etape, o vėliau – ir Šiaurės nei kitose ES šalyse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Prie Sakartvelo ambasados Viln...
-
Lėktuvo avarijos vietoje pirm...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
LKL pusfinalyje – Kauno ...
-
Kretingiškius džiugino teatr...
-
Jonavoje įžiebta Kalėdų eg...
-
Benediktinės Kaune jau 400 me...
-
Klaipėdos Kalėdų eglės ...
-
J.Šmitienės eglutės įžieb...
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.3Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.2Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš AustrijosValstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisijaPirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?17Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti2Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...