- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei trys milijardai eurų – už tiek 2021-aisiais lietuviai prisipirko butų, namų, kotedžų ir kito nekilnojamojo turto, praneša LNK žinios.
Specialistai sako, kad kalbant apie naujos statybos butus, tiek Vilniuje, tiek Kaune bus pasiekti visų laikų rekordai. Kainų augimas – įspūdingas, nematytas trylika metų.
Aukso amžius nekilnojamojo turto rinkai – taip 2021-uosius vadina ekspertai. Įspūdingos – ne tik išaugusios kainos, bet ir suma, kurią lietuviai išleido nekilnojamajam turtui įsigyti.
„Per vienuolika mėnesių buvo sudaryta sandorių už 3,2 milijardo eurų. Tai yra beveik milijardu daugiau nei buvo 2020-aisiais ar 2019 metais“, – sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Palyginti su ankstesniais metais, gyventojai nupirko penktadaliu daugiau butų namų, kotedžų ir kito turto. Ekspertai sako, kad per pandemiją namuose gyventojai pritrūko vietos.
„Jeigu dar prieš pandemiją vidutinis būsto plotas siekė apie 45 kv. m., tai 2021-aisiais mes turėjome 51 kv. m. Tai yra tendencija, kurios nematėme nuo pat statistikos rinkimo pradžios neprilausomybės laikotarpiu“, – teigė Lietuvos banko finansinio stabilumo departamento direktorius.
„Dalis žmonių gyvenimą mieste, bute nori paįvairinti. Reikia didesnio ploto vaikams, mokslui, sportui namuose, pramogoms, darbui, žinoma, atskirų kambarių“, – aiškino Lietuvos Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Anot ekonomistų būsto kainos labiausiai augo dėl padidėjusių gyventojų pajamų, mažos nekilnojamojo turto pasiūlos ir pabrangusių statybinių medžiagų.
Pagrindinė priežastis labiau siejasi su pajamų ir santaupų padidėjimu per pandemiją.
„Pagrindinė priežastis labiau siejasi su pajamų ir santaupų padidėjimu per pandemiją. Tai leido žmonėms greičiau sukaupti pradinį įnašą ir lengviau gauti paskolas“, – sakė „SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Nepaisant rekordinių būsto kainų, paklausa tokia didelė, kad naujos statybos butai išgrobstomi dar net nepastatyti – namus gyventojai perka tiesiog iš brėžinių.
„Prasidėjo lenktynės – kas pirmas įsigis nepabrangusį būstą, ir tuo pačiu žmonės sukėlė kainas. Kaip minėjau, jas sukėlė dar iki nepavojingos ribos“, – kalbėjo „Ober Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Nekilnojamasis turtas per metus pabrango 20 proc. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 50 kv. m. naujos statybos butas Vilniuje dabar kainuoja nuo 15 iki 50 tūkst. eurų brangiau. Pajūrio kurortuose būsto kainos išaugo dar įspūdingiau.
„Tarkime, Palangos pakraštyje, o ne centre, buto kaina yra 3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą – lygiai tiek pat, kiek Vilniaus centro apylinkėse. Tai Palanga varžosi su Vilniumi, o Neringa jau seniai yra pralenkusi“, – pabrėžė S. Vagonis.
Tiesa, nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas sako, kad 2021 metais trūko darbo jėgos ir sklypų naujų namų statyboms. „Iššūkių tikrai pakako. Pirmiausia tai yra aukštos turto sukūrimo kainos. Labai ženkliai išaugo statybiniai kaštai. Visus metus buvo ir yra jaučiamas didelis darbo jėgos trūkumas. Matyt, tai bus vienas pagrindinių iššūkių ir 2022-aisiais“, – spėjo M. Statulevičius.
Kadangi lietuvių perkamoji galia vis dar auga, o didmiesčiuose daugėja gyventojų, Lietuvos banko atstovas sako, kad ženklų, jog kainos 2022-aisiais bus mažesnės, nėra.
„Vystytojai planuoja kur kas daugiau butų negu buvo iki pandemijos. Mes matome, kad pradėtų statyti būstų skaičius yra net trečdaliu didesnis negu buvo prieš metus. Matome, kad vystytojai aktyviai perka nekilnojamo turto vystymui skirtus sklypus. Tai balansas turėtų šiek tiek atsverti kainų augimo įtampas“, – svarstė Markevičius.
Anot ekspertų, mažesnių nekilnojamojo turto kainų galima tikėtis tik staigios ekonominės krizės atveju.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.2
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?7
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...