- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija jau šiemet žada sukurti ir pristatyti planą, kaip įteisinti avarinės būklės daugiabučių nugriovimą ir perstatymą. Kiek Lietuvoje yra tokios avarinės būklės daugiabučių, kuriuos reikėtų griauti, kas už šių pastatų griovimą mokėtų ir ar nugriauto daugiabučio gyventojai neliktų gatvėje?
Plačiau komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
– Tokių pastatų labai mažai, tai kraštutiniai atvejai. Pavyzdžiui, jei sprogo butas, atvejai, kuriuos turėjome Panevėžyje, Viršuliškėse, Šakiuose, jie galėtų būti traktuojami kaip avariniai. Daugiau turime avarinės būklės medinės statybos namų, Šnipiškėse, Žaliakalnyje ar esantys aplink traukinių stotis. Realiai matome, kad jie savo amžių yra atgyvenę.
– Kaip veiktų toks mechanizmas, jeigu būtų nuspręsta, kad vis dėlto kažkurį daugiabutį reikia griauti? Kas būtų su gyventojais? Ar jie turėtų galimybių priešintis?
– Visų pirma, reikia suprasti, kad daugiabutis yra bendra nuosavybė. Jeigu gyvenate privačiame name, jūs ir atsakingas už jo priežiūrą, bet kai esi daugiabučio bendrasavininkas, neturi būti kaltas, kad tavo kaimynas nenori rūpintis. Tai inžinerinis statinys, reikia prižiūrėti ir šildymą, elektros instaliaciją, nes gali kilti gaisras. Turi būti iš apačios standarto kilimas, kad jūs, kaip pavyzdingas savininkas, nebūtumėte įkalintas emigravusių, turtu nesirūpinančių savininkų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Visų pirma, savivaldybės turi kelti standartą dėl gaisrinės saugos, kad gaisriniai išėjimai būtų atviri, elektros instaliacija būtų gera, negrėstų pavojus gyvybei. Po to savivaldybėms reikės kelti standartą, nes šildymo sistema bloga, nes savininkai turi būti suinteresuoti, kad vienas kampas būtų ne per šaltas, o kitas ne per karštas.
Norime suteikti savivaldybėms įrankių, kad keltų avarinės būklės standartą, kad pavyzdingi savininkai nebūtų įkalinti daugiabučiuose. Jie iš desperacijos išsikrausto, o daugiabutis toliau griūna. Peržiūrime, kas yra avarinės būklės standartai, kad apsaugotume žmonių gyvybes, jų saugumą, turtą. Antra vertus, kad žmogus jaustųsi, jog įsikrausčius į daugiabutį, valstybė stovi jo, pavyzdingo buto savininko pusėje, o ne to, kuris nesirūpina standartais.
– Bet tada kyla klausimas, kas už visa tai mokės?
– Esame paskaičiavę, kad jeigu jūs gyvenate penkiaaukščiame daugiabutyje Vilniuje, rinka leidžia renovuoti jūsų pastatą, pastatyti liftą, sutvarkyti šildymo sistemą. Kaune maždaug ant penkiaaukščio reikėtų pastatyti du papildomus aukštus, kad namui renovacija būtų nemokama. Galime kai kuriuose miestuose iš vertės prieaugio renovuoti visus penkiaaukščius namus pridėdami vieną ar du aukštus.
Bet yra namų, kurių neapsimoka renovuoti, jie nugyventi. Šiuo atveju yra sudėtingiau, ypač regionuose, kur gali kvadratinį metrą nusipirkti už 100-200 eurų, o renovuoti namą iki tinkamo standarto reikia 500-600 eurų. Lengvo atsakymo nėra, nes turtas nugyventas, į jį reikia investuoti, savininkui neapsimoka arba jis neturi pajamų. Todėl valstybei reikės kurti fondus, kaip padėti tiems gyventojams.
– Kaip ir sakote, renovuoti ar atstatyti, jeigu to prireiktų, kainuoja brangiai. Įsivaizduokite situacija, kad viename iš butų gyvena pavyzdingas gyventojas, kuris norėtų rūpintis aplinka, bet jam jau yra 80 metų ir žmogus gyvena nuo pensijos iki pensijos. Jeigu jam pragyvenimui neužtenka pinigų, ką jau kalbėti apie renovaciją. Staiga daugiabutyje atsiranda daug gyventojų, kurie vis dėlto norėtų renovuoti arba perstatyti daugiabutį. Štai toks vienas žmogus lieka kažkur už borto. Kas tada vyksta su juo?
Lietuvoje nekilnojamasis turtas yra apleistas, energetiškai neefektyvus, daug kur nėra sanitarinių mazgų.
– Reikia pripažinti, kad savivaldybės turi kurti municipalinio būsto fondą. Turime sukurti savivaldybių pajėgumus aprūpinti ne tik asocialius socialinio būsto forma, bet ir vidurinei klasei didmiesčiuose. Tai yra studentai, biudžetininkai, policininkai, specialistai, kurie laikinai atvažiuoja iš kitų šalių. Vakarų šalyse maždaug penktadalis būsto yra savivaldybių municipalinis būstas. Tokiems gyventojams, kaip jūsų pavyzdys, savivaldybė turėtų ateiti ir padėti renovuotis namą, galimai perimti nuosavybę, bet leisti visą gyvenimą gyventi nemokamai. Jeigu nuomojatės ir savininkas neproporcingai kelia nuomą, savivaldybė galėtų ateiti ir padėti jums su būstu.
Iš esmės, būsto įperkamumo, benamystės, kainų reguliavimo iki šiol nematėme kaip viešo intereso. Matome, kad Lietuvoje nekilnojamasis turtas yra apleistas, energetiškai neefektyvus, daug kur nėra sanitarinių mazgų. Reikia pasižiūrėti, kad avarinė būklė būtų prižiūrima žymiai stipriau. Kas to negali, turi padėti savivalda ir daugiabučiuose turime orientuotis į pavyzdingus butų savininkus, o ne į tuos, kurie nesilaiko.
– Kaip manote pavyks ar ne? Artėja rinkimai, bus nauja valdžia.
– Tai nėra 2 ar 3 metų, bet ilgalaikės politikos klausimas. Mes pradėsime, turėsime visas ekonominio, juridinio pagrįstumo studijas, bet sprendimus priims kita kadencija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokietija teigia, kad Vengrijos pirmininkavimas ES daro daug žalos7
Vokietijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad Vengrija per 12 pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) dienų pridarė „daug žalos“. ...
-
Siekiant kovoti su afrikinio kiaulių maro plitimu, ministerija ruošiasi imtis nacionalinių priemonių4
Lietuvoje fiksuojant naujus afrikinio kiaulių maro (AKM) židinius, Žemės ūkio ministerija ruošiasi šaukti specialistų pasitarimą. ...
-
Darbdavio magija: kas darbuotoją skatina įsitraukti ir augti?1
Motyvuotų darbuotojų trūkumas – jau daugelį metų vyraujanti tendencija. Darbo rinkos ekspertai pastebi, kad prastėjanti demografinė situacija Lietuvoje šią problemą tik gilina. Vis dėlto kai kurios įmonės šioje aplinkoje sugeba ...
-
K. Navickas nežino, ar užbaigs kadenciją Vyriausybėje: mane jau daug kartų laidojo5
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nėra užtikrintas, ar po Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo prezidentui Gitanui Nausėdai, tęs savo darbą ministrų kabinete. Politikas teigė, kad buvo „tiek kartų laidotas“, jog tokios minties nea...
-
Darbuotojų įgūdžiams lavinti ministerija skirs per 8 mln. eurų ES lėšų1
Lietuvos įmonės galės ugdyti ir tobulinti ypač reikalingus savo darbuotojų įgūdžius Europos Sąjungos investiciniams projektams skirtomis lėšomis. Tam skirta daugiau nei 8,2 mln. eurų. ...
-
„Amber Grid“: dujų vartojimas Lietuvoje šiemet augo 46 proc.
Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje suvartota 9,2 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 46 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (6,3 TWh), penktadienį skelbia „Amber Grid“. ...
-
Nelaimingų atsitikimų darbe šiemet kiek mažiau – 58
Pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe pirmąjį pusmetį gauta 4 proc. (keturiais atvejais) mažiau nei pernai tuo pat laiku – iš viso 58. ...
-
Žiniasklaida: dėl mokesčių lengvatų pernai valstybės ir savivaldos netekimai viršijo 3,6 mlrd. eurų
Pernai Lietuvoje galiojo 73 mokesčių lengvatos, o biudžetas dėl jų taikymo prarado 3,61 mlrd. eurų, daugiau nei bet kada anksčiau, penktadienį rašo „Verslo žinios“. Pernai Lietuvoje galiojo 73 mokesčių lengvatos, o biudžeta...
-
Lietuvos pensijų fondų 2023 metų grąža klientams tarp EBPO šalių – pirmajame penketuke2
Lietuvos pensijų fondai pagal pernai uždirbtą realią grąžą pateko į pirmąjį penketuką tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių, penktadienį pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LI...
-
Seimas svarstys, ar leisti savivaldybėms finansuoti socialinę globą asmenims su sunkia negalia
Seimas rudens sesijoje svarstys siūlymą sudaryti galimybę savivaldybėms jų biudžeto lėšomis prisidėti prie socialinės globos asmenims su sunkia negalia finansavimo. ...