- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžia linksta, kad nuo rugsėjo vidurio be galimybių paso nusipirkti maisto didelėse parduotuvėse nebebus galima. Prekybininkai toliau kritikuoja tokį sprendimą ir sako, kad kils chaosas. Be to, neaišku, kaip tokie reikalavimai galėtų būti įgyvendinti iš techninės pusės. Apie tai – LNK pokalbis su prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene.
– Turime tam tikros informacijos apie parduotuvių skaičių ir, kas svarbiausia, apie lankytojų skaičių – jis turbūt aktualesnis, nes yra apie 40 proc. parduotuvių, kurios priklauso prekybos tinklams.
– Paminėjote, kad svarbiausias veiksnys bus lankytojai.
– 470 tūkst. – maždaug tiek žmonių apsilanko penkių didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse, kurios viršija 1,5 tūkst. kv. m. Tiek žmonių turės būti patikrinta. Priklauso nuo to, kaip patys žmonės reaguos. Galbūt jie iš anksto žinodami reikalavimus ir neturėdami galimybių paso eis į mažesnes parduotuves. Tačiau gali būti, kad prie įėjimo susidarys „butelio kakliukas“, kuomet žmonės ir su galimybių pasu turės laukti. Gali būti, kad jie ir užtruks, nusispjaus, apsisuks, eis į kitą parduotuvę, kur nereikia galimybių paso. Manome, kad 1,5 tūkst. kv. m yra silpnoji projekto dalis, nors jam iš esmės mes pritariame.
– Jūs tikite, kad parduotuvių kvadratūra turės reikšmės žmonių apsilankymo skaičiui?
– Dabar yra kitoks reguliavimas – nustatomas prekybinio ploto skaičius, kur galima arba negalima būti be galimybių paso. Dabar yra visiškai naujas, kokybiškai naujas reguliavimas, kurį reikės įgyvendinti. Tai kainuos prekybininkui. Nežinome, ar tokius patikrinimus atlaikys Registrų centras ir kaip į tai reaguos patys pirkėjai.
– Kas bus, jei praktiškai techninių galimybių to įgyvendinti nėra? Ką darys parduotuvės?
– Samdys naujus žmones, aprūpins juos išmaniaisiais įrenginiais, kurie skenuos, statys naujus vartelius ir tada žiūrės praktinių klaidų ir metodų būdu, kaip tai veikia. Rugsėjo 13-oji gali būti skandalinga diena, kuomet strigs visos sistemos ir nebus galimybių patekti į parduotuves. Bijome provokacijų, konfliktų, kuriuos reikės valdyti kartu su policijos pagalba.
Rugsėjo 13-oji gali būti skandalinga diena, kuomet strigs visos sistemos ir nebus galimybių patekti į parduotuves.
– Ar yra prekybinininkai pasiskaičiavę, kiek jiems papildomai galėtų kainuoti vienam prekybos plotui papildomi įrenginiai, personalas?
– Dar neturime tų skaičių. Mes penktadienį dar posėdžiausime Vyriausybės kanceliarijoje. Dar anksti pasakyti – skaičiuosime rudenį viščiukus. Bet tai nebus labai paprasti sprendimai, nes prekybos vietų yra daug ir srautai dideli.
– Kai penktadienį posėdžiausite su Vyriausybės atstovais, jūs dar tikite, kad turite galimybių juos perkalbėti?
– Žinoma, kad tikiu. Aš esu tikra, kad jie nežinojo, kokie srautai yra tose parduotuvėse, nes jie mūsų neklausė. Šita informacija yra tiktai tiesiogiai iš prekybininkų ir tik vakar Vyriausybės atstovams savo noru pateikėme pasižiūrėti, kokiai masei žmonių bus taikomas šis reguliavimas. Tai nėra kalba apie reto apsipirkimo prekes. Tai yra kalba apie maistą. Maistininkai sutiko, kad ir jų parduotuvėse būtų taikomas galimybių pasas, bet vis tiek turi būti kažkur sveiko proto riba.
– Ar turite duomenų, koks būtų pagrindinis prašymas ar noras, reikalavimas iš prekybininkų valdžiai? Į ką dabar labiausiai reikia atkreipti dėmesį?
– Šiuo metu mes kalbame tiktai apie kvadratus. Mūsų pradinis pasiūlymas buvo 10 tūkst. kv. m, bet mes nusileidžiame keturis kartus ir sakome 2,5 tūkst. kv. m, koks, beje, ir buvo pradžioje pasiūlymas, kuris buvo po to pakoreguotas visai nepasitarus su prekybininkais, kurie turi daug parduotuvių ir daug klientų.
– Vyriausybės pasiūlymai naudingi smulkiam verslui – žmonės apsigręžtų iš didelės parduotuvės ir eitų į mažą?
– Smulkioms maisto prekių parduotuvėms tikrai naudinga, bet parduotuvėms, kurios prekiauja bet kuo kitu, galimybių pasas yra nuo pirmo euro. Ir jeigu tos smulkiosios parduotuvės veikia prekybos centruose, nuo 1,5 tūkst. kv. m., tai ten smulkieji irgi nebus patenkinti. Visiškai vienodų ir neskausmingų sprendimų nėra. Vienokie ar kitokie iškraipymai yra ir smulkiuosius jie palies, nes smulkieji veikia prekybos centruose ir ten bus ribojimas. Nė vienoje pusėje nėra jokio džiaugsmo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse19
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą17
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau4
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus36
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...