Trečiadienį vyriausybei pritarus kitų metų biudžetui, ketvirtadienį premjeras su Seimo pirmininke ir Darbo partijos frakcijos seniūnu aiškinosi nesutarimus. Be kitų reikalavimų, Darbo partija nori, kad kitąmet minimali alga siektų 437 eurus. Premjeras sako, kad tai – ekonomiškai nepagrįsta. Po kelių savaičių ketinamam teikti biudžeto projektui kritikos žeria ir opozicija.

Socialiai orientuotą, kaip jį pavadino premjeras, biudžeto projektą kritikuojantis konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius sako, kad susidaro vaizdas, jog, formuojant biudžetą, visiškai neatsižvelgiama į realias ekonomikos tendencijas, o pensijų ar atlyginimų didinimas – tai tik populistiniai sprendimai.

„Iš tokių siūlymų visi suprantame, kad artėja rinkimai. Kai tokie sprendimai siūlomi vyriausybės, natūralu, norisi jiems pritarti, bet tai, kad vyriausybė nesugebėjo rasti būdų, kaip tokius sprendimus įgyvendinti, nepakenkiant biudžeto makro lygmeniui, tai mums tokių „saldainių“, kaip vadiname, dalinimas politikoje prieš rinkimus atrodo rizikingas“, – sakė Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius.

Už tokį biudžetą, kokiam dabar pritarė vyriausybė, nebalsuotų ir valdančioji Darbo partija. Sutarimo nerandama dėl šios partijos siekio pensijas didinti iki 6 proc., mokytojų atlyginimus – iki 5 proc., o  minimalią algą kelti iki 437 eurų.

„Jei bus balsavimas sutarus, tai, žinoma, jis bus už. Jei nerasime sutarimo, tai Darbo partija bus nuosekli. Tam bus derybos, išsakysime  savo argumentus už ir prieš ir, tikiuosi, koalicijos partneriai tą patį pasakys ir rasim optimalų sprendimą“, – sakė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.

Spyriodamasi Darbo partija atrodo nesolidžiai, teigia Liberalų sąjūdžio vadovas. Jos sunkiai įgyvendinami siūlymai, pasak Eligijaus Masiulio, gali rodyti ir norą trauktis iš koalicijos. Opozicinė Liberalų partija turi savo pasiūlymų biudžetui, tačiau neatmeta, kad Darbo partijai nesutikus balsuoti už biudžetą, liberalai gali jį paremti.

„Mes teiksime pasiūlymus biudžetui ir, jei bus į dalį tų pasiūlymų atsižvelgta, be abejo, mes svarstysime, žiūrėsime. Yra vienas neatsakingas dalykas, kad, mažėjant pajamoms, didinamos išlaidos – vėl gyvename ne pagal kišenę“, – sakė E. Masiulis.

Premjeras ketvirtadienį po susitikimo  su Seimo pirmininke ir Darbo partijos frakcijos seniūnu, sako išgirdęs argumentų, kodėl vakar šios partijos deleguoti ministrai susilaikė balsuojant dėl biudžeto. Nors ir tikisi rasti bendrą sutarimą, tačiau teigia sunkiai įsivaizduojantis, kad minimali alga, kaip to nori Darbo partija, kitąmet galėtų išaugti iki 437 eurų.

„Jeigu reikėtų nuo sausio minimalią mėnesinę algą padidinti iki 437 eurų, tai būtų visiškai nelogiškas ir ekonomiškai nepagrįstas sprendimas. Aš manau, kad artėja rinkimai ir dėl to jie taip elgiasi“, – sakė ministras pirmininkas.

„Vyriausybės programoje taip pat yra numatytas minimalios algos padidinimas ir įrašyta, iki kiek, tai mes tikrai nekeliame kažkokių kitų reikalavimų – mes nuosekliai kalbame, kas yra būtina padaryti, ir, manau, kad po diskusijų Seime tas dydis pasikeis“, – sakė L. Graužinienė.

Seimui biudžetas bus pateiktas po kelių savaičių.Taip pat jis iki spalio 15 dienos pirmą kartą turi būti pateiktas vertinti ir Europos komisijai, kuri savo išvadą praneš iki spalio pabaigos.