- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje kyla bene sparčiausiai Europoje, rodo statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys. Tačiau išlaikyti balansą padeda stabilios ir netgi mažėjančios technikos kainos elektroninės prekybos sektoriuje.
„Brangstančių prekių kontekste per pastaruosius 3 metus fiksuojamos žemiausios technikos kainos, tad palankiausias metas įsigyti tai, apie ką anksčiau tik pasvarstydavote, yra dabar“,- sako Gytis Breikštas, internetinės parduotuvės „Bigbox.lt“ vadovas.
Brangsta beveik viskas, išskyrus techniką
Lietuvos statistikos departamento duomenimis įvedus eurą prekės ir paslaugos pabrango 5,6 proc., o ekonomistai neslepia, kad netrukus pasieksime ir europinių kainų vidurkį. Lyginant 2017 ir 2018 m. balandžio mėnesių statistiką, vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 1,5 proc., paslaugų – 4,7 proc. Labiausiai kilo degalų, kietojo kuro, aliejaus, riebalų, mėsos ir pieno produktų, kiaušinių, dalies vaisių bei daržovių, nealkoholinių gėrimų, tabako gaminių, drabužių bei avalynės ir viešbučių, viešojo maitinimo įstaigų paslaugų kainos.
O štai technikos kainos e. prekybos sektoriuje ne tik išlieka stabilios, bet fiksuojama ir jų mažėjimo tendencija. Technologijų rinkos tyrimų bendrovės „Baltic Research Center Group“ (BRC Group) atstovybės Lietuvoje vadovas Eduardas Grybovas pastebi, kad technologijos kasmet pinga, todėl namų ruošą palengvinanti buitinė technika ir smulkūs elektronikos prietaisai tampa labiau įperkami.
„Įtakos turi ir stiprėjantis gamintojų iš Kinijos spaudimas, nes kaina - didžiausias jų variklis. Konkurencinė aplinka praranda sienas, ypač nedidelių gabaritų technikai, todėl išaugo pirkimo iš užsienio elektroninių parduotuvių kiekiai. Atsižvelgiant į tai gamintojai bei pardavėjai Lietuvoje negali kelti kainų“,- papildo E. Grybovas ir pažymi, kad didesnės technikai išleidžiamos sumos negali būti siejamos su kainų kilimu - tiesiog pirkėjai vis dažniau renkasi aukštesnės kokybės, technologiškai pažangesnes, taigi ir brangesnes žinomų gamintojų prekes.
Svarbiausia išlieka kaina
Kasmet dėl didėjančio pasitikėjimo, asortimento įvairovės, patogumo ir palankios kainos vis didesnė dalis vartotojų apsiperka internetu. Remiantis 2017 m. atliktu „Eurostat“ tyrimu Lietuvoje tokiu būdu yra pirkę 38 proc. interneto vartotojų. Lyginant su 2016 m. šis procentas išaugo 5 proc. Pastebima ir tai, kad elektroninėse parduotuvėse dažniau apsiperka vyrai (69 proc.), tačiau moterys atsilieka nežymiai (66 proc.). Didžiąją pirkėjų dalį sudaro 25-34 m. amžiaus asmenys, bet pastebimas suaktyvėjimas ir tarp vyresnių žmonių.
Anot E. Grybovo, nors pastaruoju metu technikos prekėms vartotojai noriai išleidžia daugiau, kaina išlieka svarbiausiu veiksniu renkantis. „Jeigu žmogus planuoja įsigyti stambesnį pirkinį, pradžioje jis susirinks visą informaciją, aplankys fizines parduotuves, palygins skirtingų elektroninių parduotuvių pasiūlymus ir tik tuomet priims sprendimą, kur pirkti“,- pasakoja E. Grybovas.
Priimti racionalius sprendimus ir įsigyti prekę už palankiausią kainą vartotojams padeda internetinės kainų palyginimo sistemos. Remiantis vieno populiariausių Lietuvoje kainų palyginimo tinklalapio „Kainos.lt“ duomenimis, šiuo metu daugiausia (virš 3 000) buitinės technikos ir elektronikos prekių už mažiausią kainą gali pasiūlyti internetinė parduotuvė „Bigbox.lt“.
Gytis Breikštas, „Bigbox.lt“ vadovas pritaria, kad e. prekyboje išskirtinė reikšmė vis dar teikiama kainai, tačiau pastebi ir kintantį vartotojo požiūrį į akcijas. „Šiuolaikinis pirkėjas nebėra toks impulsyvus – pirmiausia jis peržiūri visų elektroninių parduotuvių pasiūlymus ir perka ten, kur iš tikrųjų pigiausia. Pasitikrinti realias kainas internete labai paprasta, todėl seni pardavimų skatinimo metodai, kai bet kokia kaina paverčiama nuolaida, šalia vaizduojant perbrauktą „įprastą“, nebėra efektyvūs“, – sako G. Breikštas.
Nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. „Bigbox.lt“ atsisakė perbrauktų kainų vaizdavimo ir nusprendė konkuruoti ne nuolaidomis, o tiesiog palankiais, realiu laiku kelis kartus per dieną atnaujinamais prekių kainų pasiūlymais.
Ateities prognozės
Kad keičiasi vartotojo elgsena rodo ir pirkinių krepšelio turinys. „Vis daugiau įsigyjama ne pirmo būtinumo, o komfortui, sveikatai ar pramogoms skirtų prekių. Tai lemia du dalykai: pirmiausia, šių daiktų kainų išraiška eurais nebeatrodo tokia didelė, kaip anksčiau, o lyginant su ženkliai pabrangusiomis paslaugomis, investicijos ir gaunamos vertės santykis tampa žymiai priimtinesnis. Viską pasvėręs, vietoje vienos nakvynės prie jūros už 100 Eur pirkėjas nusiperka kapsulinį kavos aparatą ar aukštos kokybės ausines“,- įžvalgomis dalijasi G. Breikštas pridurdamas, kad būtent dabar yra palankiausias metas įsigyti tai, apie ką anksčiau tik pasvarstydavai.
Smulkios technikos pardavimų augimą prognozuoja ir E. Grybovas: „Išmaniųjų telefonų, laikrodžių, belaidžių ausinių, garso kolonėlių ir kitų panašių prietaisų pardavimai ir toliau tik didės, nors stambi technika taip pat turėtų demonstruoti augimą. Kritimas numatomas televizorių bei IT produktų (nešiojamų, planšetinių kompiuterių) grupėse. Tiesa, gera žinia ta, kad parduodamas prekių kiekis kris labiau, nei pajamos“.
Kalbėdamas apie ateitį E. Grybovas taip pat atkreipia dėmesį, kad elektroninė prekyba užima labai svarbią vietą Lietuvos rinkoje, tačiau tokių neregėtų pakilimų, kuriuos ji išgyveno prieš 10 metų, greičiausiai nematysime bent penkmetį. „Daugelyje prekių grupių pastebimas įsisotinimas, todėl artimiausiu metu ji išliks pakankamai stabili. Maksimalus augimas skaičiuojant pinigais galėtų būti iki 5 %“,- prognozuoja E. Grybovas.
„BRC Group“ bei „GfK“ 2017 m. duomenims pernai metus elektroninės parduotuvės baigė turėdamos kone 24 % bendros Lietuvos rinkos dalies. Lyginant pirmuosius 2017 ir 2018 metų ketvirčius ji išliko beveik tokia pat: kiekiu susitraukė 1 %, pinigais - 1,5 % pakilo, tačiau tikimasi, kad šiemet pardavimai internetu perkops 25 % ribą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...