- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių elektros sistemoms kitų metų vasarį pradėjus veikti sinchroniškai su Vakarų Europa, elektros kaina neturėtų didėti, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Jo teigimu, atsijungus nuo rusiškosios IPS/UPS sistemos kainas lems savos gamybos iš saulės ir vėjo pajėgumų plėtra.
Vis dėlto ministras pripažino, kad didės sistemos balansavimo kaštai, tačiau juos irgi turėtų atsverti didesnė žalioji gamyba.
„Elektros kaina iš principo neturėtų keistis. Be abejo, atsiranda papildomi balansavimo kaštai, tačiau reikia turėti omenyje, kad nuolat statome elektros generavimo pajėgumus, atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Jau visai ne už ilgo, per kelias ateinančias savaites pasieksime beveik tris gigavatus instaliuotos galios“, – penktadienį žurnalistams sakė D. Kreivys.
„Lietuvos du atominiai reaktoriai turėjo panašią galią, kiek dabar turėsime vien atsinaujinančios. Be abejo, jie negamina ištisai kaip atominėje, bet reikia įsivaizduoti, kad galia, kurią jau turime instaliuotą atsinaujinančios energijos, tikrai yra milžiniška ir būtent ji lemia kainas“, – teigė ministras.
„Litgrid“ pernai skaičiavo, jog sinchronizavus tinklus su Europa Lietuvos vartotojams elektra per mėnesį pabrangtų vidutiniškai 50 centų (už vidutinį 140 kWh suvartojimą), Estijos – 60 centų, Latvijos – apie 1 eurą.
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis taip pat yra sakęs, kad atsinaujinančių energetikos išteklių gamyba kur kas labiau lems elektros kainas nei papildomi sinchronizavimo, balansavimo kaštai.
Kaip penktadienį sakė ministras, šie kaštai augs nereikšmingai: „Jei skaičiuotume, kiek jie prisidės, atsinaujinančios energetikos įtaka bus tikrai didesnė, kuri, mano galva, neleis didėti kainoms.“
D. Kreivio teigimu, šių metų pabaigoje Lietuvos elektrinės galėtų pagaminti iki 70 proc. šalies elektros poreikio.
„Prieš ketverius metus (...) turėjome 30 proc. Tai didžiuliai skaičiai ir būtent tai lemia mūsų kainą“, – kalbėjo ministras.
Baltijos šalių operatorės antradienį informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.
Planuojama, kad Baltijos šalių tinkai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną. Dieną prieš tai – vasario 8-ąją – Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: biokuro kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 2,44 proc.
Praėjusią savaitę, spalio 21–27 d., biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo 2,44 proc. ir yra mažesnė nei pernai šildymo sezono pradžioje, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Taip pat nurodoma, kad dyzelinas minėtu laikotarpiu a...
-
Verslas – apie lūkesčius naujiems valdantiesiems: svarbiausios citatos
Seimo rinkimus sekmadienį laimėjusiems socialdemokratams ketinant sudaryti naują valdančiąją koaliciją su demokratais ir „valstiečiais“, BNS pateikia svarbiausias verslo atstovų citatas apie tai, kokių lūkesčių jie turi būsimiem...
-
„Litgrid“: po planinių darbų vėl įjungta „NordBalt“ jungtis
Atlikus kasmetinius planinius techninės priežiūros darbus Švedijoje ir Lietuvoje, vėl įjungta „NordBalt“ elektros jungtis, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
LTG: keičiantis keleivių įpročiams, vis daugiau bilietų perkama internetu4
Pasiūlius daugiau bilietų pardavimo galimybių, keičiasi ir pirkėjų įpročiai, praneša „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) įmonių grupei priklausanti bendrovė „LTG Link“. Skaičiuojama, kad šių metų rugsėjį intern...
-
Užimtumo tarnyba: artimiausiais mėnesiais nedarbo mažėjimo tiek Lietuvoje, tiek Europoje nesitikima
Spalį, kaip ir rugsėjį, Europos darbo rinkos barometras siekė 99,5 balo. Kaip praneša Užimtumo tarnyba, situacija Lietuvos darbo rinkoje taip pat ėmė blogėti. ...
-
Karinių ir kitų krovinių mazgą Palemone tikimasi įrengti 2026-ųjų pabaigoje6
Karinių ir civilinių krovinių krovos mazgą su siaurąja europine geležinkelio vėže Palemone tikimasi įrengti 2026-ųjų pabaigoje, o ją pradėti naudoti 2027-ųjų pradžioje, teigia „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valda...
-
Artėjant Vėlinių savaitgaliui, ragina pirkti mažiau: į kapus persikėlė vartotojiškumo kultūra6
Artėjant ilgajam Vėlinių savaitgaliui, prekybininkai stebi aktyvią prekybą kapų žvakėmis, išaugusią žvakių įdėklų bei plastikinių gėlių paklausą. ...
-
Kodėl obligacijos šiuo metu išgyvena atgimimo etapą?1
Obligacijos šiuo metu išgyvena atgimimo etapą. Per pastaruosius metus itin padaugėjo įvairių Baltijos šalyse veikiančių įmonių obligacijų siūlymų. Vien per šiuos metus buvo išplatinta obligacijų už 200 milijonų ...
-
„Independence“ taps Lietuvos nuosavybe: terminalo reikės bent iki 2040-ųjų5
Šių metų pabaigoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklai „Independence“ tampant Lietuvos nuosavybe, „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis sako, kad terminalo šaliai reikės bent iki 2...
-
Bedė į piktžaizdę – 40-mečiai vis dar gyvena su tėvais: raitotis rankoves dėl to žada ir merai4
Galvos skausmas dėl būstų taps ne tik gyventojų, bet ir merų rūpesčiu. Europos Komisija ruošia būsto įperkamumo planą. Jis dar ne viešas. Paaiškės tik gruodį, bet Briuselyje dirbęs LNK žurnalistas sužinojo, kad vietos vald...