- Aurimas Ragelis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurių Lietuvos miestų vežėjai atnaujina tolimojo susisiekimo autobusų parką. Perkami naujesni autobusai pakeis senesnius, neatitinkančius reikalavimų.
Mažeikių autobusų parkas ruošiasi pirkti du tokius autobusus, ne senesnius nei 8 metų. Bendra jų kaina turėtų siekti 360 tūkst. eurų. Panevėžio ir Širvintų autobusų parkai taip pat pirks po du tokius autobusus.
Mažeikių bendrovės direktorius Edvardas Milevičius BNS sakė, kad du seniausi autobusai nuo kitų metų bus nebetinkami, todėl norima juos pakeisti naujesniais, atitinkančiais įstatymo reikalavimus.
„Reikia atnaujinti autobusų parką (...), kadangi mes nebegalėsime nuo 2026 metų važiuoti su senesniais nei 10 metų amžiaus (autobusais – BNS), o šiai dienai negalim važiuoti su senesniais nei 14 metų“, – BNS sakė E. Milevičius.
Įmonės vadovo teigimu, autobusus planuojama pirkti iš bendrovės lėšų, o norint ateityje atsinaujinti dar labiau, reikės papildomo finansavimo.
Tarpmiestinius autobusus įsigyti ruošiasi ir Panevėžio autobusų parkas. Jo skelbtą konkursą laimėjo komercinio transporto prekybos bendrovė „Adampolis“.
Įmonės direktorius Arnoldas Gražys sako, kad nuo šiol autobusai bus atnaujinami dažniau.
„Lietuva nėra toks turtingas kraštas, kaip skandinavai ar Vakarų Europa. Autobusų amžius visų vežėjų, aš manau, buvo šiek tiek aukštesnis nei 10 metų (...). Prisitaikant prie visų reikalavimų reikės vežėjams atsinaujinti techniką“, – BNS sakė A. Gražys.
Širvintų merė Živilė Pinskuvienė sako, kad rajono autobusų parkas yra beveik atsinaujinęs – pernai buvo nupirkti keturi nauji autobusai, kurie jau aptarnauja keleivius, o šiuo metu vyksta konkursas dar dviejų naujų autobusų pirkimui.
„Man atrodo, kad mažiukai (vežėjai – BNS) yra smaugiami, jie turi užsidaryti, viskas turi pereiti į dideles rankas, bet laikysimės tiek, kiek galim“, – BNS sakė merė.
Širvintų savivaldybė po 15 metų trukusios koncesijos sutarties 2023 metais susigrąžino Širvintų autobusų parką.
Autobusų parkus atnaujinti teks ir didžiosioms keleivių vežimo įmonėms. „Kautros“ direktorius Linas Skardžiukas BNS sakė, kad tai bus iššūkis visiems vežėjams, ir nežinia, ar sektorius yra pasiruošęs tokiam kokybiniam šuoliui.
„Ateitis labai neaiški, nėra stabilumo suvokime, kaip turėtų vystytis šis tolimasis transportas“, – BNS sakė jis.
„Ruošiamės, darom, ką galime, bet įsitempę esame labai. Įsitempę yra ir finansuotojai, bankų rinka“, – BNS sakė „Kautros“ marketingo direktorius Gintautas Pakusas.
Marketingo direktorius teigė, kad šiais metais „Kautra“ jau įsigijo 20 naujų autobusų, pritaikytų žmonėms su negalia.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis BNS sakė, kad situacija vežėjų rinkoje iš esmės nepakitusi nuo praėjusių metų liepos.
„Yra tokia pati situacija, tie patys maršrutai, tie patys reisai, kaip buvo 2023 metų liepą, – tai yra 230 maršrutų ir 615 reisų. Viskas turėtų būti išlikę tas pats. Vežėjai patys to negali pakeisti, jie yra įsipareigoję dirbti iki šių metų pabaigos“, – sakė LKVA prezidentas.
Jo teigimu, pernai priėmus Kelių transporto kodekso pataisas, vežėjams buvo mažai laiko apsispręsti, ar investuoti į naujų transporto priemonių pirkimą ir dirbti toliau.
2023 metais liepą įsigaliojusios kodekso pataisos įpareigojo vežėjus atnaujinti autobusų parkus – tolimojo susisiekimo autobusai turi būti ne senesni nei 14 metų, o nuo 2026 metų – ne senesni nei 10 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas apie Vyriausybės siekį gynybai skirti ne mažiau 3,5 proc. BVP: minimalus lygis
Prezidentas Gitanas Nausėda būsimos Vyriausybės programoje įtvirtintą siekį šalies gynybai skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) traktuoja kaip minimalų lygį. ...
-
LTG vadovai: „Rail Baltica“ finansuoti galima iš RRF, europinių Sanglaudos fondų2
Finansavimo Baltijos šalis su Vakarais sujungsiančios geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui po 2027-ųjų galima ieškoti RRF ir Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fonduose, sako valstybės valdomos „Lietuvos geležinke...
-
V. Šilinskas: reformavus antrąją pensijų pakopą, kaupiama joje būtų taip pat vangiai2
Būsimai Vyriausybei planuojant liberalizuoti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, kad pokyčiai minėtą pakopą prilygintų trečiajai, kuri ir taip nepopuliari tarp gyventoj...
-
Neveikia kai kurių institucijų svetainės
Dėl informacinės infrastruktūros techninio gedimo neprieinamos kai kurios krašto apsaugos sistemos ir dalies valstybės institucijų interneto svetainės, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vyriausybė išplėtė dvigubos paskirties prekių, kurių eksportas kontroliuojamas, sąrašą
Siekiant riboti Rusijos galimybes kariauti Ukrainoje, Vyriausybė trečiadienį praplėtė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą. ...
-
Seimo komitetas ragina nepritarti ES ir „Mercosur“ prekybos sutarčiai1
Lietuvos valdžios institucijoms pritariant Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos ekonominio aljanso „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimui, Seimo Kaimo reikalų komitetas nutarė rekomenduoti Lietuvai ES Ministrų taryboje jam nepritarti.&...
-
Nuo kitų metų Klaipėdoje įsigalios turisto mokestis1
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Klaipėdoje apsistoję svečiai privalės sumokėti turisto rinkliavos mokestį – 1 eurą už nakvynę. ...
-
Patvirtinus mažesnę užsieniečių įdarbinimo kvotą, vežėjai žada investuoti užsienyje3
2025 metams patvirtinus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomą apie 1,5 karto mažesnę užsieniečių įdarbinimo kvotą nei šiemet, Lietuvos logistikos įmonės pareiškė kursiančios darbo vietas ir investuosiančios kaimy...
-
Vyriausybė siūlo negriežtinti mažų statybų kurortuose sąlygų
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui negriežtinti sąlygų statant ar atnaujinant sodo namelius ir kitus nedidelius bei nesudėtingus statinius kurortuose ar saugomose teritorijose. ...
-
S. Skvernelis dėl stringančio „Rail Baltica“ projekto įžvelgia kitų Baltijos šalių atsakomybę
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad „Rail Baltica“ projekto strigimas ir ženklus pabrangimas nemaža dalimi susijęs su kitų Baltijos šalių sprendimu pirmiausia investuoti ne į geležinkelio vėžę, bet į stotis. Pasak jo, j...