- Dominykas Datkūnas (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
S. Skvernelis dėl stringančio „Rail Baltica“ projekto įžvelgia kitų Baltijos šalių atsakomybę
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad „Rail Baltica“ projekto strigimas ir ženklus pabrangimas nemaža dalimi susijęs su kitų Baltijos šalių sprendimu pirmiausia investuoti ne į geležinkelio vėžę, bet į stotis. Pasak jo, jei pradžioje projekto įgyvendinimas strigo dėl nesusikalbėjimo su Europos Komisija, šiandien jis stringa ir dėl netinkamų kitų Baltijos šalių priimtų sprendimų.
„Dar būnant ministru pirmininku tie patys klausimai buvo aktyviai sprendžiami su kolegomis Baltijos valstybėse dėl šito projekto strigimo“, – trečiadienį laidoje „Delfi interviu“ kalbėjo S. Skvernelis.
„Tie nesutarimai, kurie buvo tokio techninio pobūdžio, jie peraugo į tai, kad projektas strigo 4 metus. Ne tik strigo, bet ir pabrango iki 4 kartų. Kai kurie mūsų partneriai neinvestavo nieko į vežę, bet statė stotis. (...) Lietuva investicijas daro į vėžę, ten kur ir turi būti, mūsų partneriai, deja, užstrigo infrastruktūriniuose projektuose su stotimis“, – paaiškino jis.
Seimo pirmininkas teigė, kad šį klausimą jis jau iškėlė aukščiausiems Latvijos pareigūnams ir „Rail Balticos“ projekto eigą pavadino vienu iš naujai Vyriausybei tenkančių tarptautinių iššūkių.
„Latvijoje teko tuo pačiu klausimu diskutuoti ir su parlamento pirmininke, ir su Vyriausybės vadove, ir su prezidentu. Matyt, čia mūsų naujai Vyriausybei vienas tokių tarptautinių iššūkių bus šio projekto rizikų suvaldymas ir jo tolesnis įgyvendinimas“, – teigė jis.
ELTA primena, jog šių metų birželio 13 d. 34 deputatų pasiūlymu Latvijos Saeima nusprendė sudaryti parlamentinę komisiją „Rail Baltica“ projekto realizavimo klaidoms tirti. Komisijos darbui skirti šeši mėnesiai.
Taip pat buvo pranešta, jog Baltijos šalių audito institucijos, išanalizavusios „Rail Baltica“ projekto situaciją, konstatavo, kad šiuo metu nėra aiškumo dėl geležinkelio magistralės eksploatavimo ir valdymo modelio.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Čempionų lyga: Vilniaus „R...
-
V. Krėvės prospekte susidūr...
-
Kovo 11-osios gatvėje „Volk...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Kauno verslai puošiasi Kalėd...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Prie Sakartvelo ambasados Viln...
-
Lėktuvo avarijos vietoje pirm...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Prezidentas apie Vyriausybės siekį gynybai skirti ne mažiau 3,5 proc. BVP: minimalus lygisPrezidentas Gitanas Nausėda būsimos Vyriausybės programoje įtvirtintą siekį šalies gynybai skirti ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) traktuoja kaip minimalų lygį. ...
-
LTG vadovai: „Rail Baltica“ finansuoti galima iš RRF, europinių Sanglaudos fondų2Finansavimo Baltijos šalis su Vakarais sujungsiančios geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui po 2027-ųjų galima ieškoti RRF ir Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fonduose, sako valstybės valdomos „Lietuvos geležinke...
-
V. Šilinskas: reformavus antrąją pensijų pakopą, kaupiama joje būtų taip pat vangiaiBūsimai Vyriausybei planuojant liberalizuoti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, kad pokyčiai minėtą pakopą prilygintų trečiajai, kuri ir taip nepopuliari tarp gyventoj...
-
Neveikia kai kurių institucijų svetainėsDėl informacinės infrastruktūros techninio gedimo neprieinamos kai kurios krašto apsaugos sistemos ir dalies valstybės institucijų interneto svetainės, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vyriausybė išplėtė dvigubos paskirties prekių, kurių eksportas kontroliuojamas, sąrašąSiekiant riboti Rusijos galimybes kariauti Ukrainoje, Vyriausybė trečiadienį praplėtė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą. ...
-
Seimo komitetas ragina nepritarti ES ir „Mercosur“ prekybos sutarčiai1Lietuvos valdžios institucijoms pritariant Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos ekonominio aljanso „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimui, Seimo Kaimo reikalų komitetas nutarė rekomenduoti Lietuvai ES Ministrų taryboje jam nepritarti.&...
-
Nuo kitų metų Klaipėdoje įsigalios turisto mokestis1Nuo 2025 m. sausio 1 d. Klaipėdoje apsistoję svečiai privalės sumokėti turisto rinkliavos mokestį – 1 eurą už nakvynę. ...
-
Patvirtinus mažesnę užsieniečių įdarbinimo kvotą, vežėjai žada investuoti užsienyje32025 metams patvirtinus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomą apie 1,5 karto mažesnę užsieniečių įdarbinimo kvotą nei šiemet, Lietuvos logistikos įmonės pareiškė kursiančios darbo vietas ir investuosiančios kaimy...
-
Vyriausybė siūlo negriežtinti mažų statybų kurortuose sąlygųVyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui negriežtinti sąlygų statant ar atnaujinant sodo namelius ir kitus nedidelius bei nesudėtingus statinius kurortuose ar saugomose teritorijose. ...
-
S. Skvernelis: progresiniai mokesčių tarifai paliestų tik gaunančius itin dideles pajamas6Būsimajai Vyriausybei žadant progresiniais tarifais apmokestinti didžiausias pajamas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šis pokytis paliestų tik itin dideles pajamas gaunančius asmenis. ...