- Dominykas Datkūnas (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad „Rail Baltica“ projekto strigimas ir ženklus pabrangimas nemaža dalimi susijęs su kitų Baltijos šalių sprendimu pirmiausia investuoti ne į geležinkelio vėžę, bet į stotis. Pasak jo, jei pradžioje projekto įgyvendinimas strigo dėl nesusikalbėjimo su Europos Komisija, šiandien jis stringa ir dėl netinkamų kitų Baltijos šalių priimtų sprendimų.
„Dar būnant ministru pirmininku tie patys klausimai buvo aktyviai sprendžiami su kolegomis Baltijos valstybėse dėl šito projekto strigimo“, – trečiadienį laidoje „Delfi interviu“ kalbėjo S. Skvernelis.
„Tie nesutarimai, kurie buvo tokio techninio pobūdžio, jie peraugo į tai, kad projektas strigo 4 metus. Ne tik strigo, bet ir pabrango iki 4 kartų. Kai kurie mūsų partneriai neinvestavo nieko į vežę, bet statė stotis. (...) Lietuva investicijas daro į vėžę, ten kur ir turi būti, mūsų partneriai, deja, užstrigo infrastruktūriniuose projektuose su stotimis“, – paaiškino jis.
Seimo pirmininkas teigė, kad šį klausimą jis jau iškėlė aukščiausiems Latvijos pareigūnams ir „Rail Balticos“ projekto eigą pavadino vienu iš naujai Vyriausybei tenkančių tarptautinių iššūkių.
„Latvijoje teko tuo pačiu klausimu diskutuoti ir su parlamento pirmininke, ir su Vyriausybės vadove, ir su prezidentu. Matyt, čia mūsų naujai Vyriausybei vienas tokių tarptautinių iššūkių bus šio projekto rizikų suvaldymas ir jo tolesnis įgyvendinimas“, – teigė jis.
ELTA primena, jog šių metų birželio 13 d. 34 deputatų pasiūlymu Latvijos Saeima nusprendė sudaryti parlamentinę komisiją „Rail Baltica“ projekto realizavimo klaidoms tirti. Komisijos darbui skirti šeši mėnesiai.
Taip pat buvo pranešta, jog Baltijos šalių audito institucijos, išanalizavusios „Rail Baltica“ projekto situaciją, konstatavo, kad šiuo metu nėra aiškumo dėl geležinkelio magistralės eksploatavimo ir valdymo modelio.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...