- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausios nepriklausomos kaštų ir naudos analizės rezultatai rodo, kad „Rail Baltica“ yra ekonomiškai perspektyvus projektas ir tikimasi, kad jis Baltijos šalims sugeneruos 6,6 mlrd. eurų tiesioginės naudos per savo egzistencijos laikotarpį. Skaičiuojama, kad netiesioginė nauda turėtų siekti 15,5–23,5 mlrd. eurų.
„Naudos ir išlaidų santykis siekia 1,3 tai reiškia, kad projekto sukuriama nauda bus 30 proc. didesnė nei jo kaina“, – pirmadienį Rygoje žurnalistams pristatė įvertinimą atlikusios „Boston consulting group“ direktorius Felix Raszewski.
Kaip rašoma analizėje, netiesioginė ekonominė nauda apima karinį mobilumą, aplinkos tvarumą, Baltijos šalių koridoriaus sinergiją, socialines naudas ir poveikį tiekimo grandinei.
„Šis projektas turės didelį teigiamą poveikį tiek kariniam mobilumui, tiek aplinkos apsaugai“, – tvirtino F. Raszewskis
Kainos augo drastiškai, bet nauda persveria kaštus
Nuo 2017 m., kai buvo atlikta ankstesnė kaštų ir naudos analizė, projekto apimtis smarkiai išaugo, į jį buvo įtrauktos naujos regioninės stotys, jungtys su oro uostais, infrastruktūros elementai, kurių nebuvo pradinėje apimtyje. Be to, šiuo laikotarpiu susidurta su pandemija, karu Ukrainoje ir infliacija, kilusia 40 proc.
Apskaičiuota, kad projekto įgyvendinimo išlaidos sieks 15,3 mlrd. eurų. „Rail Baltica“ sąnaudos vienam kilometrui sudarys 26 mln. eurų, panašių greitųjų geležinkelių projektų Europoje vidutinė kilometro kaina yra 24 mln. eurų.
Anot projekto vertintojų, „Rail Baltica“ sąnaudų padidėjimas susijęs su šiais veiksniais: 31 proc. augimą lėmė didesni projektavimo parametrai ir išlaidos, 51 proc. padidėjimą lėmė detalesnis kainos įvertinimas projektavimo metu, 18 proc. atsirado dėl papildomų išorinių reikalavimų ir veiksnių, pavyzdžiui, trečiųjų šalių reikalavimų, įvairių institucijų techninių reglamentų, sąveikos techninių specifikacijų, atsiradusių per pastaruosius 6 metus.
Tyrimo išvadose teigiama, kad 80 proc. „Rail Baltica“ naudos turėtų būti gaunama iš keleivinio transporto, 14 proc. – aplinkosaugos gerinimo, o 5 proc. – krovininio transporto.
Projektas taip pat integruos Baltijos regioną į Europos geležinkelių tinklą ir kasmet didins BVP augimą 0,5–0,7 proc. punkto. Kaip teigiama analizėje, nusimato žemės vertės didėjimas, miestų, verslų, turizmo augimo veiksniai.
Projektas didina energetinį saugumą pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos, sumažinant emisijų suvartojimą 1,5–3,3 proc. ir remiant ES tikslą iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją. Projektu taip pat gerinama aplinkos apsauga ir eismo saugumas, mažinama tarša ir nelaimingų atsitikimų rizika.
„Rail Baltica“ turės įtakos nacionaliniam saugumui, įskaitant karinės logistikos ir mobilumo optimizavimą. Remiantis analize, taikos metu vėžė gali pakeisti 7 km ilgio karinės įrangos koloną vienu 40 vagonų traukiniu, kasmet iš karinio transporto sugeneruojant 2–4 mln. eurų pajamų. Ginkluotų konfliktų atveju per vieną dieną iš Baltijos šalių sostinių į Lenkiją galima evakuoti nuo 95 tūkst. iki 143 tūkst. žmonių.
2024 m. prasidėjo naujas projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo etapas – iki metų pabaigos planuojama nutiesti 15 proc. visos linijos. Estijoje pradėta statyti 21 km sankasos, Latvijos pietinėje atkarpoje vyksta statybų parengiamieji darbai, o artimiausiais mėnesiais numatoma pradėti pirmųjų 13 km sankasos darbus. Lietuvoje tiesiama 29 km geležinkelio linijos, iki metų pabaigos planuojama ją išplėsti iki 70 km ilgio atkarpos. Be to, siekiant paspartinti statybos įgyvendinimą, ketinama pradėti sankasos statybos darbų Kauno–Latvijos pasienio ruože (168 km) viešųjų pirkimų procedūras.
Šiuo metu prie projekto plėtojimo prisideda daugiau kaip 300 vietinių ir tarptautinių įmonių iš visos Europos.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paskelbė, kuriose Lietuvos vietovėse yra geriausios gyvenimo sąlygos1
Geriausias gyvenimo sąlygas 2023 metais turėjo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai, o prasčiausias – Lazdijų, Vilkaviškio, Skuodo, Kalvarijos ir Ignalinos rajonų žmonės, skelbia Finansų ministerija, suskaičiavusi savivaldybi...
-
LEA: gruodį šilumos kainos labiausiai mažėjo Kaišiadoryse, didėjo – Šakiuose
Gruodį penkiose šalies savivaldybėse vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kilovatvalandė kainuoja 7,72 cento ir yra apie 20 proc. mažesnė nei šalies vidurkis. Tuo metu dar kitose penkiose savivaldybėse, kuriose &scaro...
-
Pasirašyta futbolo ir regbio maniežo Šiauliuose finansavimo sutartis
Pasirašyta futbolo ir regbio maniežo Šiauliuose finansavimo sutartis, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
V. Šilinskas: prioritetas – Lietuvos, o ne trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas
Socialinė apsaugos ir darbo ministerijai kitiems metams ketinant patvirtinti beveik pusantro karto mažesnę nei šiemet užsieniečių įdarbinimo kvotą, ministras sako, kad verslas visų pirma turėtų įdarbinti vietos žmones. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: Seimo Audito komitetas tampa įrankiu keršyti buvusiems valdantiesiems7
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Seimo Audito komitetas tampa įrankiu keršyti buvusiems valdantiesiems. Ji akcentuoja, kad valdantieji, nusprendę šio komiteto pirmininku skirti „Nemuno aušro...
-
D. Grybauskaitė: „Independence“ užtikrino šalies ekonominę jėgą17
Lietuvos sprendimas nuomoti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą „Independence“ ir statyti SGD terminalą buvo itin įžvalgus visos Europos mastu, sako prezidentės kadenciją baigusi Dalia Grybauskaitė. ...
-
Ant „Independence“ iškils trispalvė – SGD laivas-saugykla perduodama Lietuvai3
Lietuva penktadienį išpirks ir perims prieš 10 metų į Klaipėdą atplaukusį ir energetinę šalies nepriklausomybę užtikrinusį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą „Independence“, ant kurio iškils...
-
Teismams sustabdžius e. tollingo nuomos konkursą, „Via Lietuva“ kreipėsi į STT ir VSD1
Teismams sustabdžius kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, nuomos konkursą, jį skelbusi valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) bei Valstybės saugumo departament...
-
Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė žada siekti, kad būtų surenkama daugiau lėšų į PSDF
Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žada siekti, kad būtų surenkama daugiau lėšų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF), tam nedidinant privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. ...
-
„Linavos“ ir VTEK ginče dėl lobizmo teisėtumo bus laukiama Konstitucinio Teismo išvados
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) ginčą dėl pastarosios sprendimo, jog „Linava“ užsiėmė neteisėtu lobizmu, teismas toliau nagrinės, kai dėl ...