- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruoju metu gerokai išaugo nelegaliai dirbančių nepilnamečių skaičius. Apie bėdas ir problemas, su kuriomis galima susidurti, jei nepilnametis atsiranda darbo vietoje, pokalbis su Valstybinės darbo inspekcijos darbo ir migracijos teisės specialistu Aru Petrevičiumi.
– Kokią matome statistiką apie nepilnamečius?
– Kalbant apie skaičius, nepilnamečių mastas bendroje darbo rinkoje nėra toks jau didelis, tačiau pastebimas nelegaliai dirbančių nepilnamečių ūkiuose didėjimas. Pvz., pernai per visus metus nustatyta, kad buvo per 20 nelegaliai dirbančių nepilnamečių, o šiemet vien per aštuonis mėnesius nustatyti 37 asmenys iki aštuoniolikos metų.
– Kokiame sektoriuje jie dažniausiai dirba?
– Vienareikšmiškai žemės ūkyje. Šiemet Šiaulių apskrityje nustatėme daugiausia nusižengimų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl kyla noras įdarbinti nepilnamečius? Ar tai pinigų klausimas?
– Kaip kontrolės įstaiga tokių tyrimų nedarome, bet akivaizdu, kad tai nepilnamečių noras papildomai užsidirbti.
– Kodėl žemės ūkis? Ar yra kokia koreliacija, kad mažai tikrinama?
– Negaliu sakyti, kad mažai tikrinama. Statybos per daug pavojinga vieta dirbti nepilnamečiams, nors keturi asmenys buvo nustatyti dirbantys nelegaliai. Žemės ūkis labiausiai prieinama sritis nepilnamečiams, kurie gali, neturėdami didelių kvalifikacinių gebėjimų ir žinių, kažkiek užsidirbti. Mūsų žinutė viena – darbuotojas, pilnametis ar ne, turi būti tinkamai įformintas tam darbui. Jis turi dirbti pagal darbo sutartį, jei žemės ūkyje dirba lengvesnius darbus, turi gauti bent žemės ūkio paslaugų kvitus.
– Kokio amžiaus nepilnamečiai dirba žemės ūkyje?
– Jauniausių vaikų nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, kai jau gali įeiti į darbo rinką, buvo nustatyta dešimt dirbančių nelegaliai.
– Koks pavojus dirbti nepilnamečiui nelegaliai?
– Jis niekaip neapsaugotas nei nuo galimų susirgimų, susižalojimų, negalioja socialinis draudimas, neturėdamas sutarties būna apgautas dėl užmokesčio, sąlygų.
– Užmokesčiu turbūt lengva manipuliuoti, nes jis nemokamas oficialiai.
– Be abejo. Dėl to darbo sutartis ir asmens draustumas mūsų „Sodroje“ vieni iš pagrindinių garantų, kad net ir nuskriaustas lengviau apsigins su mūsų pagalba.
– Iš kur atsiranda noras dirbti nepilnamečiui? Ar tėvai labiau ragina dirbti, jauni žmonės labiau nori užsidirbti?
– Greičiausiai antras variantas. Mes labai išsamių tyrimų šiuo klausimu nedarome, bet kreipiame dėmesį į galimus priverstinio darbo, prekybos žmonėmis atvejus. Reikia pasidžiaugti, kad tokių atvejų nepilnamečių atžvilgiu nėra.
14–16 metų asmenims būtinas raštiškas tėvų sutikimas.
– Ką patartumėte nepilnamečiams, norintiems užsidirbti, ir darbdaviams?
– Turi būti darbas oficialus, legalus, pagal darbo sutartį. Rekomenduotina nepilnamečiui apsitarti su tėvais, jie turi teisę pareikalauti iš potencialaus darbdavio darbo sąlygų aprašymo. Turi turėti galimybę pasitarti su tėvais. 14–16 metų asmenims būtinas raštiškas tėvų sutikimas.
– Ar yra sričių, kur nepilnamečiai negali dirbti?
– Taip, nepilnamečiai negali dirbti darbo, kuris gali kenkti fizinei sveikatai, kuris fiziškai per sunkus. Gali dirbti lengvesnius, didesnės kvalifikacijos nereikalaujančius darbus.
– Kokie tai galėtų būti darbai?
– Populiaru ir žemės ūkyje derliaus rinkimas, nesunkūs fiziniai darbai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dauguma Lietuvos kandidatų į EP pasisako už bendrą ES narių skolinimąsi gynybos finansavimui
Dauguma Lietuvos kandidatų į Europos Parlamentą (EP) pasisako už galimybę Europos Sąjungos (ES) narėms bendrai skolintis gynybos finansavimui per vadinamąsias euroobligacijas. ...
-
Lietuvoje masiškai trūksta darbuotojų: problema – nenoras mokytis?2
Masiškai trūkstant darbuotojų įvairiose srityse, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vieną po kito Lietuvoje atidarinėja karjeros centrus, siūlo išmokas ir kompensacijas už kvalifikacijos kėlimo ar profesijos keitimo kursus, padeda ...
-
LEA: elektros kaina „Nord Pool“ biržoje per savaitę išaugo 4 procentais
Per savaitę elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje padidėjo 4 procentais nuo 0,068 Eur/kWh be PVM iki 0,071 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Birželį ūkininkai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos bearimių technologijų sėjamajai įsigyti
Birželio antroje pusėje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbs daugiau nei 8 mln. eurų paramos kvietimą bearimėms technologijoms įsigyti. Pasak ministerijos, pareiškėjai už vieną sėjamąją galės gauti iki 80 tūkst. eurų kompensaciją. ...
-
Algų augimas Lietuvoje – sparčiausias, bet realybė liūdna6
Paskelbta, kad per paskutinius penkerius metus algų augimas Lietuvoje – greičiausias tarp visų išsivysčiusių pasaulio šalių. Jau gerą dešimtmetį skelbiama, kad vidutinės algos auga dviženkliais procentais kiekvienais metais...
-
K. Navickas nesibaimina galimų pokyčių ministrų kabinete: dirbam toliau3
Dar vienai kadencijai perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsimenant apie galimus pokyčius ministrų kabinete, Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, kritikos susilaukiantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikina esąs ramus. Pasak jo, santykis...
-
Siūlant didinti pelno mokestį gynybai, bankų asociacija ragina netęsti solidarumo mokesčio1
Finansų ministerijai siūlant papildomam gynybos finansavimui padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl ko daliai bankų jis didėtų iki 21 proc., Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina atsisakyti idėjos dar metams pratęsti solidarumo įnašo galiojim...
-
Lietuvos bankas siūlo MMA didinti 10 proc. – iki 1016 eurų
Lietuvos bankas (LB) siūlo minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) 2025 metais didinti 10 proc. iki 1016 eurų prieš mokesčius, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų, teigia centrinio banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Da...
-
Moksleiviai vasaros poilsį keičia į darbą: mielai įsitaisytų ir Seime1
Užimtumo tarnyba fiksuoja rekordą – tiek daug jaunuolių, norinčių dirbti per vasaros atostogas, nebuvo seniai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino,...
-
I. Šimonytė: sprendimas dėl biudžeto su ne mažiau nei 3 proc. BVP gynybai – Seimo rankose1
Prezidentui svarstant vetuoti kitų metų biudžetą, jei jame būtų numatyta mažiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimas dėl minėto dydžio lėšų krašto apsaugai yra Sei...