Daugiau gyventojų save priskiria žemesnei vidurinei klasei

Lietuvoje padaugėjo žmonių, priskiriančių save žemesnei vidurinei klasei – .per metus jų dalis išaugo 5 procentiniais punktais iki 31 proc., rodo naujausias tyrimas.

„Kas ryškiau matosi šiemet, kad daugiau gyventojų save jau priskyrė žemesnei vidurinei klasei, turėjom praėjusiais metais 26 proc., o dabar – 31 proc.“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, antradienį pristatydama jo užsakymu atliktą gyventojų apklausą.

Tuo metu, pasak tyrimo, 3 proc. punktais iki 8 proc. sumažėjo gyventojų, save priskiriančių aukštesnei vidurinei klasei, o  vidurinės klasės atstovais save laikančių skaičius išlieka stabilus – daugiau nei pusė (54 proc.).

Tyrimo duomenimis, elitui save priskiria 1 proc. gyventojų, nepasiturintiems ar skurstantiems – 6 proc., arba 1 punktu mažiau nei pernai.

Daugelis gyventojų yra pasimetę, nelabai aiškiai gali įvardinti situaciją.

Tačiau J. Cvilikienė pastebi – nors gyventojai kukliau vertina savo statusą, pasitenkinimas pajamomis didėjo: prieš metus savo pajamas 10 balų skalėje jie dažniausiai vertino 7-tu, šįmet dažniausi įverčiai yra du – 7-tas ir 8-tas.

„Daugelis gyventojų yra pasimetę, nelabai aiškiai gali įvardinti situaciją, gal ir dėl to, kad sparčiai keičiasi, palūkanų kėlimo pojūtis ateis vėliau, bet infliacija jaučiama. (...) Nors matome, kad daugiau gyventojų save priskyrė žemesnei vidurinei klasei, bet paklausti, ar gali sau daugiau leisti, sako taip“, – teigė J. Cvilikienė.

Anot apklausos, 2 proc. punktais padaugėjo žmonių, kuriems pajamų užtenka pilnaverčiam gyvenimui ir brangesniems pirkiniams pernelyg netaupant (22 proc.). Tuo metu teigiančių, kad jų pajamų pakanka tik svarbiausiems poreikiams, dalis mažėjo iki 20 proc.

Didžiausia gyventojų dalis (50 proc.) sako, kad pajamų visiškai pakanka svarbiausiems poreikiams, o didesniems pirkiniams reikia taupyti, rodo tyrimo rezultatai.

Apklausą „Swedbank“ užsakymu balandžio pabaigoje atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

Viduriniosios klasės galimybės sumažėjo

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad pagal EBPO apibrėžimą vidurinei klasei priskiriami gyventojai, kurių pajamos siekia nuo 75 iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų.

Anot N. Mačiulio, pernai atlyginimų prieš mokesčius mediana siekė 1473 eurus, tad pagal šį apibrėžimą šiai klasei reikėtų priskirti gyventojus, gavusius nuo 1104 iki 2946 eurų prieš mokesčius.

„Pagal šį viduriniosios klasės apibrėžimą šiuo metu turime rekordiškai didelę viduriniąją klasę Lietuvoje, 62 proc. Lietuvos gyventojų gali būti priskirti šiai klasei“, – pristatyme sakė N. Mačiulis.

Visgi jis atkreipė dėmesį, kad visi kiti rodikliai rodo, jog vidurinė klasė nuskurdo ir jos galimybės yra mažesnės nei prieš metus.

„Taip, dėl pajamų augimo šiuo metu turime rekordiškai didelę viduriniąją klasę, bet jos galimybės vartoti, pirkti ne pirmo būtinumo prekes ir paslaugas, jos turimas turtas rodo, kad Lietuvoje vidurinioji klasė yra labai skurdi ir yra labai daug erdvės progresui ir jos stiprinimui“, – sakė N. Mačiulis

Daugiau nei pusės šalies gyventojų negalime priskirti prie viduriniosios klasės.

Per metus vidutinės pajamos paaugo daugiau nei 12 proc., tačiau vidutinei metinei infliacijai pernai pasiekus virš 19 proc., daugelio gyventojų perkamoji galia ir galimybės sumažėjo maždaug 7 procentais.

Ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad pernai labiausiai brango pirmo būtinumo prekės – maistas ir energijos ištekliai. Tai palietė ne tik neturtingiausius šalies gyventojus, tačiau perskirstė ir vidurinės klasės biudžetą.

„Daugeliui šeimų didesnę dalį pajamų teko skirti maistui ir būstui, todėl mažiau lėšų lieka laisvalaikiui bei kitoms ne pirmojo būtinumo prekėms ir paslaugoms, kas yra svarbus viduriniosios klasės atributas. Turinčiųjų paskolas galimybes taip pat apkarpė ir palūkanų normų šuolis – vidutinę būsto paskolą turinčiai šeimai šios išlaidos padidėjo maždaug 3000 eurų per metus“, − teigė N. Mačiulis.

„Swedbank“ klientų duomenys rodo, kad 62 proc. gyventojų banko sąskaitose turi iki 2 tūkst. eurų. Per trejus metus šis rodiklis beveik nepasikeitė ir rodo, jog turto nelygybė yra didesnė nei pajamų.

„Įprotis reguliariai taupyti ir pakankamas likvidžių santaupų lygis taip pat yra svarbus viduriniosios klasės bruožas. Deja, pagal šį kriterijų daugiau nei pusės šalies gyventojų negalime priskirti prie viduriniosios klasės“, − sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, nors didelė dalis žmonių gyvena nuosavame būste, jo kokybė dažnai netenkina norų, be to, sumažėjo galimybė jį įsigyti.

„Lietuvoje 89 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste (...), bet tuo pačiu matome galimybės įsigyti nuosavą būstą labai sumažėjusios ir yra prasčiausiame lygyje nuo 2010 metų. Pagrindinė  to priežastis – būsto kainos padidėjo neadekvačiai nuo 2020 metų, augimas įsibėgėjo ir atitrūko nuo ilgalaikės tendencijos“, – sakė N. Mačiulis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

korupcija

korupcija portretas
korumpuota , ubagu valstybe...gerai gyvena kurie prieina prie valstybes lovio...visi verslai daromi su uznugariu valstybinese institucijose,

Klausimas

Klausimas portretas
Kokiai klasei Lietuvoje priklauso eiliniai pensininkai?Sumoka mokesčius ir.......Galimai,"gerovės valstybėje" jie priklauso"ubagų" kastai.

Kad

Kad portretas
Musu 3 asmenu seima 1800 e, i men, pajamos jei ne diekukai kurie paliko sovietini pavelda buta , soda , garaza , butume skurdziai nes savo busta nupirkt sunku tektu skurst , mokesciai ir kainos dideles , ir dabar turim nedideles galimybes 1 karta i metus isvazuot galim i uzsieni dideles islaidos 2 automobiliai , mokesciai ir lesalas dar siek tiek atsidedam kokiam brangiam pirkinui .
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių