- Vytautas Dumbliauskas / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu didžiųjų degalinių tinklų švieslentėse benzino kainos keliais centais viršija 1,40 Eur, dyzelinas – kiek pigesnis. Mažųjų tinklų švieslentės akį džiugina labiau. Čia dyzelinas nesiekia nė 1,30 Eur. Benzinas irgi vos keliais centais brangesnis.
Tačiau dar trečiadienį ryte panašius, akiai malonius skaičius, vairuotojai matė ir didžiųjų degalinių švieslentėse. Tokie kainų šuoliai nepraslysta ir pro žmonių akis.
Degalų gamintojai ir didmenininkai gūžčioja pečiais. Esą tiek benzino, tiek dyzelino kainos stabiliai po truputį mažėja jau nuo vasaros pradžios. Dabar dyzeliną mažmenininkai gali nusipirkti už 1,20 Eur, o benziną už 1,36 Eur.
„Liepos mėnesį turėjome, sakykime, dyzeliną, kuris kainavo 1,60–1,65 Eur didmenoje su visais mokesčiais, tai šiuo metu, matyt, didmenininkai gali nusipirkti ir už 1,20 Eur“, – aiškino „ORLEN Lietuva“ pardavimų palaikymo vadovas Ričardas Morkvėnas.
Tai nėra tiesioginė koreliacija, kad jei degalai atpigo didmenoje, jie iš karto pasiekė ir mažmeną.
„Jeigu pasižiūrėtume į didžiųjų degalinių švieslentes, tai kainos kai kurių rūšių –iki 1,46 Eur, tai reiškia, kad 0,27 Eur nuo litro eina į įmonės kasą. Na, o mažieji palaiko kainą nuo 1,28 iki 1,35 Eur“, – teigė „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kainos degalinėse ne visada atspindi gamyklos kainas.
„Įtaką į vienos ar kelių dienų kainą didmenoje ir mažmenoje veikia skirtingi faktoriai. Tai nėra tiesioginė koreliacija, kad jei degalai atpigo didmenoje, jie iš karto pasiekė ir mažmeną“, – nurodė R. Morkvėnas.
Kodėl kainos degalinėse šokinėja, objektyvių priežasčių nemato ir naftos produktais prekiaujančias įmones vienijančių asociacijų vadovai. Nafta esą po truputį pinga, tiekimo grandinėje trukdžių taip pat nebūta.
„Ne, dešimtimis centų tokių šokinėjimų bent jau dabar nesimato. Tie smulkūs kainų pokyčiai degalinių lentose yra galbūt laikini, o galutinė kaina formuojasi priklausomai nuo tų pačių rinkos dalyvių marketinginių niuansų, ką jie turi pas save susikūrę vietoje“, – pabrėžė Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Vidas Šukys.
„Turbūt priežasčių reikėtų ieškoti tam tikrų rinkos dalyvių veikloje, bandymais kažkokią tai pritaikyti kainodarą, kadangi mažmeninė degalų rinka yra konkurencinga, joje daug dalyvių, tai, be abejo, vieni kitų kainas seka“, – sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau kainas stebinčio portalo vadovas mato paprastą priežastį, kodėl vieną dieną didžiuosiuose tinkluose degalų kainos vienos, kitą jau kardinaliai kitos.
„Bent jau didžiosiose degalinėse mes matome, kad mažėjimas įvyko dėl tam tikro akcijų paskelbimo ir atitinkamai jų didžiųjų konkurentų sureagavimo. Kai akcija baigėsi, kaina vėl pašoko aukštyn“, – tikino A. Vizickas.
Esą didieji konkuruoja tarpusavyje, o į mažųjų siūlomas kainas nelabai ir žiūri.
„Kaip matome, iš tikrųjų ne konkurencija ir žaliavos daro įtaką toms kainoms, o tam tikri kainų nustatymai iš kabinetų“, – kalbėjo A. Vizickas.
Artimiausioje ateityje kainos turėtų išlikti panašios, tačiau kitąmet dėl lėšų gynybai didinant akcizus degalų kainos šoktels kaip reikiant. Maždaug 0,07 Eur už litrą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trišalė taryba sutarė dėl Garantinio fondo lėšų panaudojimo – tik asmenų perkvalifikavimui
Trečiadienį Trišalė taryba sutarė Užimtumo tarnybai skirti lėšų iš Garantinio fondo, taip leidžiant finansuoti aktyvios darbo rinko politikos priemones. Nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas bei U...
-
G. Paluckas dėl mokesčių korekcijų būtinybės: šiandien mūsų mokesčių sistema yra neteisinga
Socialdemokratų teikiamas kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas teigia, kad sprendimai dėl mokesčių korekcijų turės būti priimti per 2025 metus. Tačiau, anot jo, apie planuojamus pakeitimus viešai bus pradėta kalbėti tik apsibrėžus, kok...
-
NKVC vadovas dėl ryšių kabelių Baltijos jūroje pažeidimo: jokios įvykio versijos atmesti negalima
Dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių sugadinimą Baltijos jūroje vertinti kaip sabotažą yra dar anksti, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas. ...
-
G. Nausėda: dar anksti daryti išvadas apie kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol kas anksti daryti išvadas apie sekmadienį fiksuotų ryšio kabelių Baltijos jūroje pažeidimų priežastis. ...
-
A. Paukštys: mano nuostoliai – 3 mln., išmesti į šiukšlyną10
Ministrai ir institucijų vadai toliau nemato savo klaidų dėl skandalo, kai dėl biurokratų kaltės stojo milijardinės investicijos. Tačiau darbo jau imasi teisėsauga. Prezidentūra sako reikia aiškintis, ar milijardinius projektus stabdantys biur...
-
G. Jeglinskas: dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos būtina kalbėti NATO lygmenyje3
Potencialus naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos galimai yra hibridinė ataka, todėl Lietuva šį klausimą turi kelti...
-
G. Paluckas: dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos neatmetama sabotažo versija
Kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad sabotažo ar diversijų galimybės dėl pažeisto ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos nėra atmetamos, nes dėl to jau buvo įspėta anksčiau. Anot jo, šiuo metu laukiama saugumo t...
-
„Litgrid“ pradeda beveik 300 mln. eurų vertės tinklų sujungimo projektą
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda beveik 300 mln. eurų vertės šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą – ieško, kas suteiks teritorijų planavimo ir poveikio apli...
-
Prezidentūra: mokestiniai pakeitimai turės eiti kartu su ekonomikos skatinimo priemonėmis
Prezidentas laikosi nuomonės, kad būsimi mokesčių pakeitimai turi būti priimami kartu su ekonomikos skatinimo priemonėmis, padėti vaikus auginančioms šeimoms ir užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą, teigia prezidento patarėjas Vaidas Aug...
-
Prezidento patarėjas: Lietuva gynybai kitąmet galėtų skirti 4 proc. BVP3
Patikslinus ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, Lietuva gynybai 2025 metais galėtų skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...