- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Saulėtą ir vėjuotą sekmadienį dėl didelės atsinaujinančių išteklių jėgainių gamybos elektros kainos 12 valandų buvo neigiamos. Pirmoje savaitės pusėje gamybą didino šiluminės elektrinės, praėjusią savaitę elektros rinkos kaina kiek mažėjo, pranešė „Litgrid“.
„Sekmadienį, esant mažam vartojimui ir didelei tiek vėjo, tiek saulės gamybai, vidutinė elektros kaina krito iki 39 eurų už megavatvalandę (MWh). Net 17 valandų iš eilės valandinė elektros kaina buvo mažesnė nei 10 eurų. Taip pat 14 valandą fiksuota mažiausia valandinė kaina šiemet – minus 19,96 euro už MWh“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Pasak jos, mažiausios kainos rekordas pasiektas pernai liepos 15 dienos 15 val., kai kaina siekė minus 56,55 euro už MWh.
Rugpjūčio 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2 proc. nuo 106 eurų iki 103 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
A. Krasauskienės teigimu, praėjusios savaitės pradžioje vėjo elektros gamyba buvo nedidelė, todėl išaugusį jos vartojimą padėjo užtikrinti šiluminės elektrinės, o vidutinė kaina siekė apie 130 eurus už MWh. Tuo metu antroje savaitės pusėje padidėjo vėjo elektrinių gamyba, mažėjo kainos.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 6 proc. – nuo 209 iki 222 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 66 proc. šalies elektros suvartojimo.
Per savaitę šalyje pagaminta 145 GWh elektros – 6 proc. daugiau nei prieš savaitę (138 GWh): vėjo elektrinių gamyba augo 39 proc. – nuo 38 iki 53 GWh, saulės jėgainių – mažėjo 20 proc. – nuo 49 GWh iki 40 GWh, hidroelektrinių – 5 proc. – nuo 18 iki 17 GWh, šiluminių elektrinių – augo 8 proc. – nuo 20 iki 22 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 36 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, saulės elektrinės – 27 proc., hidroelektrinės – 12 proc., šiluminės – 15 proc., o kitos elektrinės – 10 procentus.
40 proc., arba 157 GWh šalies elektros poreikio buvo importuota – 1 proc. daugiau nei savaite anksčiau: 71 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 29 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išliko toks pats – 60 GW: 89 proc. eksporto nukreipta į Latviją, o 11 proc. – į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi. Jos pralaidumas siekė 11 proc. Lenkijos kryptimi ir 55 proc. – Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skambina pavojaus varpais dėl medaus: mokslas atsilieka1
Lietuviškame meduje vis daugiau aptinkant ūkininkų, ypač rapsų augintojų, naudojamų cheminių preparatų likučių, bitininkai susirūpinę dėl tokios padėties. Ūkininkai sako, kad valstybės institucijos turėtų griežčiau kontroliuoti jų n...
-
Galite prarasti kelis šimtus eurų ir dalį atostogų: ekspertė paaiškino, kada taip gali nutikti
Gruodį – dovana iš darbdavių, tik ne po eglute, o į banko sąskaitą. Dalis lietuvių jau sulaukė 13 atlyginimo ir įvairių premijų. Visgi buhalteriai skaičiuoja, kad ne visiems apsimoka gauti tokią dovaną dar šiais metais. Dėl to...
-
Nebeliks Statybos inspekcijos pasitikėjimo linijos
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuo 2025 metų sausio naikina pasitikėjimo liniją, skirtą pateikti anoniminius skundus dėl įvairių pažeidimų. ...
-
Paveldo pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų
Į paveldotvarkos programą atrinktų pastatų tvarkymui Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti 8 mln. eurų. ...
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas8
Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda1
Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu14
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kaina
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...