- Monika Grigutytė/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamento duomenimis, emigravusių iš Lietuvos gyventojų skaičius pernai buvo 21,2 proc. mažesnis nei 2019 metais.
Komentuodamas šį rodiklį Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika teigia, kad pagrindinės mažėjančios emigracijos priežastys siejamos su šiuo metu šalyje vyraujančia gyventojų amžiaus struktūra.
„Yra vis mažiau žmonių, kurie gali emigruoti, jaunų žmonių proporcija šalyje mažėja, (...) o lietuvių užsienyje, kurie gali grįžti, daugėja. Žinoma, emigracijos banga yra susijusi ir su ekonominiais iššūkiais, bet lygiai taip pat ir su gyventojų amžiaus struktūra. Jaunimo prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo daug, taip pat kilo krizė, todėl labai daug jų išvažiavo. Dabar jaunimo šalyje mažai, darbą (užsienyje – ELTA) rasti sunkiau, daug senesnių žmonių palieka darbo rinką, vis lengviau susirasti darbą Lietuvoje, o atlyginimai čia taip pat auga“, – teigė D. Burneika.
Demografas pažymėjo, kad emigraciją stabdo ir šiuo metu vyraujantis neužtikrintumas dėl darbo rinkos užsienyje, ypač įvykus „Brexit“.
„Kita priežastis, be abejo, yra ta, kad dėl neaiškios situacijos krenta noras emigruoti. Pastaruoju metu dideli neaiškumai visų pirma kyla dėl „Brexit“, turbūt labiau nei dėl COVID-19 pandemijos, neaišku, kas laukia emigravus. O esant neaiškioms aplinkybėms dažnai žmonės nepriima jokio sprendimo, šiuo atveju – sprendimo išvažiuoti“, – sakė jis.
Prof. dr. Donatas Burneika. G. Savickio / ELTOS nuotr.
Visgi anot D. Burneikos, mažėjančios emigracijos tendencija pastebima visose Baltijos šalyse.
„Tas pats šiek tiek anksčiau prasidėjo Estijoje, po truputį prasideda Latvijoje ir kai kuriose kitose vidurio Europos šalyse. Yra daugybė priežasčių, kurios greičiausiai lems tai, kad visos Baltijos šalys su didele emigracija nesusidurs bent artimiausius keletą metų“, – tikino jis.
Nors Statistikos departamento duomenys rodo, kad gyventojų šalyje per praėjusius metus padaugėjo 1,1 tūkst., šis skaičius, pasak D. Burneikos, būtų daug didesnis, jei būtų pavykę taikyti socialiai jautresnes COVID-19 valdymo priemones.
„Labai smarkiai išaugo mirtingumas. (...) Gyventojų Lietuvoje būtų padaugėję gerokai daugiau, jeigu ne COVID-19 pandemija ir ypatingai jos valdymas: praeitą pavasarį labai griežtas žmonių uždarymas, įbauginimas, iš to sekantis nesikreipimas į gydytojus, nesigydymas, depresija“, – kalbėjo D. Burneika referuodamas į išaugusį mirčių, kurių priežastis nebuvo susirgimas koronavirusu, skaičių.
Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos pernai emigravo 23,1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 6,2 tūkst. (21,2 proc.) mažiau negu 2019 metais. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 10,5 (2019 m.) iki 8,3 (2020 m.).
Pernai į Lietuvą grįžo gyventi 20,8 tūkst. Lietuvos piliečių, o tai – 0,4 tūkst. (2 proc.) daugiau negu 2019 metais. Jie 2020 metais sudarė beveik pusę (48,3 proc.) visų imigrantų.
Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,2 tūkst. nuolatinių gyventojų – 1,1 tūkst. daugiau negu prieš metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau21
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...