- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojais. Bet būna, kad ir teisininkai persikvalifikuoja į elektrikus, o bankininkai į suvirintojus.
Vilniečiui Povilui Belinskiui – keturiasdešimt. Vyras baigęs vadybą. Penkiolika metų dirbo bankuose, kaip pats sako, nuo kasų iki eksperto. Tačiau dabar jis keičia profesiją – bus suvirintojas.
„Visą gyvenimą norėjau turėti apčiuopiamą profesiją, rankomis kažką daryti sau“, – kalbėjo studentas P. Belinskis.
Suvirintojo profesiją pasirinko ir į Lietuvą iš Ukrainos atvykęs Artūras Zhylych.
„Buvo kalbos barjeras, todėl pamaniau, kad tapsiu suvirintoju. Šiaip dirbau vadybininku, tačiau Lietuvoje tokios karjeros tęsti neišeitų. Kalbą kažkiek pramoksiu, bet kadangi nežinau, kiek ilgai Lietuvoje būsiu, geriau turėti profesiją, kur bendrauti nereikia“, – pasakojo studentas A. Zhylych.
Daug metų su automobiliais ir prie juridinių dokumentų teisininku dirbęs Šarūnas Katinas mokosi būti elektriku.
„Paprasčiausiai ateina tas momentas, kai tavo darbas visiškai nebeteikia malonumo. Elektra visada patiko, laidus jungiau savamoksliškai, bet savamoksliškas laidų jungimas prie gero neprives“, – aiškino studentas Š. Katinas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Visiems šiems vyrams persikvalifikavimas nieko nekainuos. Už viską sumokės valstybė, tačiau baigus kursus, pusmetį toje srityje dirbti bus privaloma. Kitaip teks už mokslą susimokėti.
Tyrimai rodo, kad absoliuti dauguma darbingo amžiaus žmonių norėtų persikvalifikuoti ar mokytis ir tobulėti, bet tą daro vos trys iš dešimties.
„Vienos iš pagrindinių priežasčių – noro ir poreikio nebuvimas. Dažniausiai tai įvardina vyrai, o moterys pasakė, kad jos neturi laiko“, – pasakojo Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Dėl to, Užimtumo tarnyba mokymo programas kelia į internetą, kad mažai laiko turintys žmonės galėtų mokytis nuotoliu. Taip pat paslaugas stengiasi teikti ne tik didžiuosiuose šalies miestuose.
„Šiuo metu atidarėme šešis centrus. Septintą atidarome Jonavoje. Iki metų pabaigos norėtume turėti keturiolika regioninių karjeros centrų fizinėse vietose“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Tačiau būna, kad darbuotojams neleidžia mokytis ir darbdaviai.
„Darbdaviai įvardijo, kad jie nelabai norėtų, kad darbuotojai mokytųsi, nes po to gali tuos darbuotojus prarasti“, – sakė G. Sinkevičė.
Vis dėlto, kad ir kiek tobulinimosi centrų šalyje bebūtų, svarbiausia, kad tobulėti ryžtųsi patys žmonės.
„Negalime galvoti, kad baigėme specialybę ir su ja sėkmingai dirbsime 30 metų. Šie laikai praėjo. Technologijos keičiasi labai greitai. Bet kurioje srityje mokymosi elementas turi būti ne vieną kartą per penkerius metus“, – aiškino I. Balnanosienė.
Užimtumo tarnyba primena, kad kelti kvalifikaciją ar keisti profesiją gali bet kuris šalies gyventojas. Galima rinktis iš beveik pusantro tūkstančio mokymo programų ir tai nieko nekainuoja.
„Užimtumo tarnyba gali finansuoti tiek Užimtumo tarnyboje registruotus bedarbius, bet lygiai taip pat gali finansuoti ir visus dirbančius žmones. Ir jus visus galime apmokyti, jei norite keisti kvalifikaciją ar įgyti papildomų kompetencijų“, – tikino G. Sinkevičė.
Populiariausios – informacinių technologijų ir inžinerinės programos, tačiau žmonėms siūloma gerai apsvarstyti savo galimybes, nes programuotoju tikrai tapti gali ne bet kas.
„Suprantame, kad IT programos yra labai įdomios ir gerai apmokamos, bet jei neturi nusiteikimo baigti tas programas, ir yra nemažai tų, kurie nutraukia mokymo programas, tai to daryti negalima, nes tada atsiranda pareiga grąžinti pinigus, jeigu nutrauki mokymosi metu“, – aiškino G. Sinkevičė.
Apklausos rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo kvalifikaciją keisti nori mažiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
K. Starkevičius: rinkoje esantis vienas žaidėjas diktuoja taisykles1
Žemdirbių draudimo rinkoje esant tik vienam žaidėjui – Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialui „VH Lietuva“, pernai apdraudusiam 96 proc. Lietuvos draustinų pasėlių – jis gali diktuoti savo taisykles,...
-
Mažiausia metų infliacija Baltijos šalyse liepą tapo Latvijoje, didžiausia išliko Estijoje1
Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse liepą užfiksuota Latvijoje, o didžiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Naujas logistikos kelias: grūdai Nemunu pasiekė Klaipėdą1
Rugpjūčio 8 d. pirmą kartą į Klaipėdą grūdai atplukdyti Nemunu. Ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atgabentas įspūdingas 1000 tonų grūdų krovinys. ...
-
Smiltynės perkėla ieško vadovo naujai penkerių metų kadencijai
Susisiekimą keltais tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos vykdanti Smiltynės perkėla paskelbė bendrovės generalinio direktoriaus konkursą. ...
-
Agentūra: per savaitę šalyje benzinas pigo trimis, dyzelinas – dviem centais
Pastarąją savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje sumažėjo. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, litras benzino pigo trimis, o dyzelino – dviem centais. ...
-
Užimtumo tarnyba: nepaisant augusios darbo paklausos, didėjo ir nedarbas1
Liepą laisvų darbo vietų Lietuvoje skaičius išaugo dešimtadaliu, taip pat padaugėjo į darbo rinką sugrįžusių asmenų, praneša Užimtumo tarnyba. ...
-
Lietuvos kosmoso sektoriaus įmonės jau sulaukė investicijų už daugiau kaip 5 mln. eurų2
Lietuvos kosmoso sektoriaus įmonės jau sulaukė investicijų už daugiau kaip 5 mln. eurų, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN). ...
-
N. Mačiulis: defliaciją liepą matome dėl sezoniškumo
Liepą metinei infliacijai siekiant 0,9 proc., o per mėnesį kainoms sumažėjus 0,1 proc., „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis defliaciją sieja su sezoniškumu. ...
-
K. Starkevičius: pirmiaisiais mano įsakymais bus mažinama biurokratinė našta ūkiams1
Naujai paskirtas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sako, kad antradienį pradėjęs eiti pareigas iškart sieks sumažinti biurokratiją ūkininkams. ...
-
Liepą – 0,9 proc. metinė infliacija, 0,1 proc. mėnesio defliacija
Liepos mėnesį Lietuvoje užfiksuota 0,9 proc. metinė infliacija. Tuo metu per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – kainos mažėjo 0,1 procento. ...