„Šiais metais, atlikęs tikslinę kontrolę, Migracijos departamentas panaikino apie 40 leidimų gyventi verslo pagrindu, kurie neatitiko reikalavimų, tai yra labai nedaug“, – trečiadienį žurnalistams nurodė įstaigos direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Tuo metu Seimo Žmogaus teisių komitete ji sakė, kad šiemet atsisakyta išduoti apie 150 tokių leidimų.

Komiteto pirmininko Lauryno Šedvydžio trečiadienį įvardytais Migracijos departamento duomenimis, 2014 metais verslo pagrindu užsieniečiams išduota per 4 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, 2024 metais – 28 leidimai.

Vis tik E. Gudzinskaitė sakė nematanti poreikio švelninti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo reikalavimų verslą šalyje vystantiems užsieniečiams.

„Iš praeities matome, kažkada buvo galimybė smulkiam verslui gauti leidimus gyventi, ir ten buvo labai daug piktnaudžiavimo, su kuriuo mums reikėjo daug kovoti“, – žurnalistams kalbėjo ji.

Tie reikalavimai nėra ypač dideli, bet reikalaujantys šiek tiek investuoti ir prisidėti prie ekonomikos.

„Iš šių perspektyvų žvelgdama, manau, kad dabartinis įstatymas yra pakankamai subalansuotas. Tie reikalavimai nėra ypač dideli, bet reikalaujantys šiek tiek investuoti ir prisidėti prie ekonomikos“, – pažymėjo Migracijos departamento vadovė.

Jos teigimu, Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatydamas verslo pagrindu išduodamą leidimą gyventi, įstatymo leidėjas turėjo omenyje stambias investicijas, kurias būtų galima pritraukti į Lietuvos ekonomiką.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Migracijos politikos grupės patarėjos Danutės Petrauskienės trečiadienį komiteto posėdyje pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje leidimus laikinai gyventi verslo pagrindu turi 294 užsieniečiai.

Remiantis įstatymu, norėdamas įgyti tokį leidimą, užsienietis turi būti dalyvis įmonės, kuri veikia ne trumpiau kaip šešis mėnesius. Bendrovėje taip pat turi dirbti bent du Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, jiems mokant įstatyme nustatytą atlyginimą.

Įmonės įstatinis kapitalas taip pat turi sudaryti ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, kurių bent pusė turėtų būti investuota paties užsieniečio lėšų. Užsienietis įmonę įsisteigti gali turėdamas nacionalinę vizą, atvykęs į Lietuvą.

Pasak D. Petrauskienės, reikalavimas įmonėje dirbti ne mažiau kaip dviem ES piliečiams įtvirtintas, nes anksčiau buvo piktnaudžiaujama šiuo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pagrindu.

„Įmonės buvo tiesiog nusiperkamos, gaunamas leidimas laikinai gyventi, suteikiama užsieniečiui teisė laisvai judėti Europos Sąjungos erdvėje, ir užsienietis net neturėjo jokio tikslo čia kuri verslą“, – kalbėjo VRM atstovė.

Mes pamatėme tendenciją. (...) Nevyko jokių judėjimų „Sodroje“, beveik aštuonis mėnesius nevyko bandymų įdarbinti.

Šis klausimas Žmogaus teisių komitete svarstomas žiniasklaidai paskelbus, kad beveik šešerius metus Šiauliuose kavinę turinčios vietnamietės gavo Migracijos departamento nurodymą per 14 dienų palikti verslą ir išvykti iš Lietuvos, nes nesilaikė reikalavimo įdarbinti bent du lietuvius.

Komitete komentuodama šį atvejį E. Gudzinskaitė teigė, kad buvo manipuliuojama įdarbinimu, siekiant užsienietėms teisėtai toliau gyventi Lietuvoje.

„Kadangi tai nebuvo pirmas leidimas gyventi, matėme, kad iki kreipiantis dėl pakeitimo, įmonė jau vieną kartą buvo netenkinanti reikalavimų. Po to, kad gautų leidimą gyventi, reikalavimai buvo sukelti, vėl atitikta jiems. Vos tik leidimai gyventi buvo išduoti, vėl buvo neatitikimų“, – kalbėjo Migracijos departamento direktorė.

„Mes pamatėme tendenciją. (...) Nevyko jokių judėjimų „Sodroje“, beveik aštuonis mėnesius nevyko bandymų įdarbinti. (...) Mums tai yra akivaizdus atvejis“, – pažymėjo ji.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis praėjusią savaitę sakė, kad užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus.

Kandidato į ekonomikos ir inovacijų ministrus Luko Savicko teigimu, dėl Šiauliuose kavinę turinčių vietnamiečių situacijos į Migracijos departamentą kreipėsi dalis Seimo narių.