- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdančiosios koalicijos partneriai liberalai ir „laisviečiai“ sutaria, kad Vyriausybės planuojamas laikinas bankų solidarumo mokestis gali pakenkti Lietuvos investicinei aplinkai.
Liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad papildomas bankų apmokestinimas nebūtų sąžiningas kitų sektorių, taip pat uždirbusių didelius pelnus, atžvilgiu, tuo metu „laisviečių“ frakcijos vadovas Vytautas Mitalas mano, kad itin didelių bankų pelnų apmokestinimas turi pagrindo.
„Aišku, toks sprendimas, kuris labai staigiai nusileido ant bankų galvų, – dar tik buvo diskutuojama teoriškai Lietuvos banke, po to staigiai priimtas kaip Finansų ministerijos oficialus Vyriausybės siūlymas, investicinei aplinkai nepadės“, – ketvirtadienį BNS teigė Laisvės frakcijos vadovas Vytautas Mitalas.
„Bet reikia įvertinti ir išskirtines aplinkybes, kurios susiklostė ir jos sukrito kelios vienu metu: ir Europos Centrinio Banko nustatytos palūkanų normos, ir ta situacija, kurią turime apskritai su bankų pelningumo išaugimu kartais, net ir pasiekiant milijardą“, – pridūrė jis.
Tačiau V. Mitalas sako, kad toks mokestis galėtų būti įteisintas: „Apskritai galėtų... Esu atviras ieškoti sprendimų. Būtų sveika diskusija su Lietuvos banku ir Bankų asociacija“.
„Pasiūlymą reikės vertinti Seime, bet kažkokio modelio paieškos turi racijos, ypač suprantant, kad dabar pasiūlytas modelis yra susietas su apmokestinimu iš palūkanų gaunamų pajamų, kurios gerokai padidėjusios“, – BNS tvirtino parlamentaras.
Tuo metu E. Gentvilas įsitikinęs, kad toks mokestis gali pakenkti šalies investiciniam klimatui.
„Šiandien (...) neplanuoju balsuoti už šito solidarumo įnašo arba papildomą athok – bankų apmokestinimą, nes atsiras kiti sektoriai, kurie turi taip pat netikėtai didelius pelnus. Pagalvokime apie Lietuvos investicinį klimatą – kaip atrodo Lietuva, kai ne tik bankai čia bijos ateityje (investuoti – BNS), nes bet kada gali būti papildomai apmokestinami, bet visi pasižiūrės, kad Lietuva neprognozuojama šalis, kurioje, jeigu turi didelius pelnus, gali būti papildomai apmokestinamas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė E. Gentvilas.
E. Gentvilas teigė nesutinkantis, kad bankų pelnai dabar yra neplanuotai dideli. Jis priminė, kad 2020 metais Seimui leidus Sauliaus Skvernelio Vyriausybei papildomai pasiskolinti 5,3 mlrd. eurų kovai su pandemija, tai išgelbėjo Lietuvos ekonomiką, o iš to užsidirbo ir bankai.
„O dabar sakoma, kad bankai netikėtai daug užsidirbo. (...) Nesutinku, kad neplanuotai“, – pabrėžė liberalų lyderis.
E. Gentvilas įsitikinęs, kad „geri“ ekonomistai ir finansininkai turėjo matyti, kad „skaidrioje, mažai šešėlio turinčioje ekonomikoje kiekviena transakcija eis per bankus ir padės bankams užsidirbti“.
Pasak jo, biotechnologijų įmonės per koronaviruso pandemiją taip pat užsidirbo didelius pelnus.
„Irgi neplanuotai milijardus uždirbo, tai kitas žingsnis – jas apmokestinti pasinaudojant tuo, kad tai neplanuoti pelnai?“ – svarstė E. Gentvilas.
E. Gentvilas sako, kad toks bankų solidarumo mokestis būtų ne tik „bausmė bankams, bet ir pačiai Lietuvai“, kurios investicinės aplinkos reitingas, pasak jo, „tikrai kristų“.
Jis priekaištavo, kad bankų įnašo idėjos autoriai jos nederino su kitais koalicijos nariais.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.
Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.
Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.
Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai1
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu6
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...