EK sprendimas – Lietuvos politikų nesusikalbėjimo išdava?

  • Teksto dydis:

Europos Komisijai (EK) atmetus Lietuvos prašymą koreguoti su mokesčių reforma susijusius šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) terminus, Seimo opozicijos atstovai sako, kad tai parodo politikų nemokėjimą susikalbėti viduje. Vis dėlto valdantieji tikisi, kad Lietuvai numatytos lėšos nebus įšaldytos.

Teks mobilizuotis

Finansų ministerija teigia, kad toks EK sprendimas yra pirmasis žingsnis – dabar Lietuva turi pateikti savo poziciją dėl plano keitimo tokia apimtimi, kuriai pritarė EK, o galutinį sprendimą priims Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) taryba.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbantis „laisvietis“ Vytautas Mitalas sako, kad Vyriausybė, susiejusi RRF lėšų gavimą su mokestinių pokyčių terminais, pasielgė neatsargiai.

„Dėl to, tinkamai sustygavus procesą, įrodžius Lietuvoje jau atliktų mokestinių pakeitimų prasmę ir atitikimą ES krypčiai – kalbu apie žaliųjų akcizų reformą – galima rasti sprendimų, kad nė vienas euras iš EK nebūtų prarastas“, – teigia politikas.

„Turiu informacijos, kad EK nei buvo, nei yra suinteresuota stabdyti RRF pinigus ar galvoti apie papildomas sankcijas Lietuvai ar bet kokiai kitai Europos valstybei“, – pridūrė jis.

Konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad toks EK sprendimas yra atsakas opozicijai, raginusiai persiderėti su EK dėl tikslų, susijusių su mokesčiais.

„Tas atsakymas labai aiškiai parodo, kad pokalbiui su EK dėl mokesčių reikalų erdvė yra labai ribota arba jos iš viso nėra“, – sako J. Razma.

Valdančiųjų atstovas tikisi, kad toks EK verdiktas leis Seime mobilizuotis ir priimti mokesčių pakeitimus, dėl kurių Vyriausybė yra įsipareigojusi. Jis teigė nemanantis, kad reikėtų stabtelėti, nes artėjant rinkimams sprendimus priimti bus sunku.

„Kuo arčiau rinkimų, tuo bus sudėtingiau priimti tokius sprendimus. Šioje sesijoje reikia nuspręsti – arba taip, arba taip“, – sakė jis.

Buvo signalų

Opozicijos atstovas socialdemokratas Gintautas Paluckas tikina, kad EK išvada parodė, jog Vyriausybės klaida, kai ji viršijo savo įgaliojimus, liko neištaisyta: „Į kokią vietą Vyriausybė save ir Lietuvą pastatė, taip ir stovime.“

„Dabar bus vienas iš dviejų: arba per savo galvą kažkaip perlipsime ir priimsime nekilnojamojo turto (NT) mokestį, bet aš neįsivaizduoju, kaip tai Seime turėtų nutikti, arba bus vadinamojo RRF plano įgyvendinimo pažeidimas ir tada bus taikoma kokia nors poveikio priemonė – bus taikoma pinigų išskaita“, – teigė parlamentaras.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius pareiškė, kad tokio sprendimo ir reikėjo tikėtis, nes tokie signalai siųsti jau anksčiau.

Pasak jo, į Lietuvą atvykęs EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis leido suprasti, kad pakeitimų nebus dėl kelių priežasčių.

„Pirma, pati Lietuvos Vyriausybė įsipareigojo tai (mokesčių reformą) įgyvendinti, antra, jie mato, kad pagal ekspertų išvadas mokesčių reforma Lietuvoje yra būtina, jeigu norima kalbėti apie finansų krizės išvengimą ateityje. Trečia, jeigu Lietuvai būtų leista keisti, būtų atidaryta Pandoros skrynia ir kitoms ES valstybėms. Tai pagrindiniai argumentai“, – aiškina A. Butkevičius.

Jo teigimu, EK – ne ta institucija, kuri lengvai priima sprendimus, nes Lietuva jau vėluoja panaudoti RRF lėšas, prisidengdama ekonomikos neapibrėžtumais: „Anksčiau kalbėjome, kad tą neapibrėžtumą padidino karas Ukrainoje, dabar jau – kad „Hamas“ ir Izraelio konfliktas.“

A. Butkevičius įsitikinęs, kad EK atmetė Lietuvos prašymą koreguoti tikslus, susijusius su mokesčiais, nes Lietuvoje pritrūko bandymo pasikalbėti viduje. „Nemokėjimas vieni kitų išgirsti ir įsiklausyti“, – teigė jis.

„Darbietis“ Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad Vyriausybė tiesiog neturi palaikymo Seime jos projektams priimti ir siūlo apie tai gerai pagalvoti, prieš toliau kalbantis su EK.

Komisijos reiklumas ne tik turiniui, bet ir įgyvendinimo terminams rodo, kad planas turėtų rūpėti visiems, ne tik premjerei ar Finansų ministerijai, bet ir visai valdančiajai daugumai.

„Aiškiai matydami, kad jie nebesugeba primesti mokestinių pakeitimų, lyg ir bando tartis su EK dėl terminų, bet vargu ar tai sprendžia problemą“, – teigia jis.

„Galbūt atėjo laikas Vyriausybei pagalvoti, kad ji jau nebesugebės nei priimti mokestinių įstatymų, nei susitarti su EK, o išeiti iš šios situacijos bus pajėgi tik nauja Vyriausybė, kuri turės naują mandatą ir nebebus taip stipriai spaudžiama už šios dabartinės Vyriausybės prisiimtus įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

Terminas dar nepasibaigęs

Paklausta, kokią įtaką EK sprendimas turės Lietuvos planams kreiptis dėl antrosios ir trečiosios RRF išmokos dalies, Finansų ministerija teigia, kad kiekviena šalis narė pati sprendžia, kada teikti mokėjimų prašymus, todėl juos ir toliau bus galima teikti įgyvendinus užsibrėžtus tikslus.

„Dėl EK sprendimo laikinai suspenduoti 26 mln. eurų dar nėra pasibaigęs Lietuvai suteiktas šešių mėnesių terminas – iki spalio 28 d.,  per kurį atliekami papildomi veiksmai, prisidedantys prie rodiklių pasiekimo, ir informuojama EK“, – teigia ministerija, atsakydama į klausimą, ar Lietuva kreipėsi į EK dėl įšaldytų 26 mln. eurų išmokėjimo.

Pasak jos, norint pasiekti atitinkamus rodiklius, pakanka papildomus pasiūlymus dėl mokesčių pertvarkos pateikti Seimui, o tai ir buvo padaryta, rodikliai nereikalauja Seimo patvirtinimo.

„Visa reikiama informacija EK bus pateikta iki nustatyto termino pabaigos, kuri, įvertinusi Lietuvos pateiktą informaciją, pateiks savo sprendimą, ar mano, kad rodikliai visiškai pasiekti. Sprendimo pateikimo terminas priklauso nuo pačios EK“, – komentare teigia ministerija.

EK antradienį pranešė patvirtinusi atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų RRF lėšų paketą, tačiau ji atmetė Lietuvos prašymą koreguoti plane esančius terminus, susijusius su mokestiniais pakeitimais.

„Dėl keturių iš 48 su apmokestinimu susijusių priemonių, įtrauktų į Lietuvos planą, EK nustatė, kad priežastys, kuriomis grindžiamas Lietuvos prašymas pakeisti planą, yra nepagrįstos“, – pranešė EK.

Pasak EK, Lietuva dar turi vieną mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu. EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega teigia, kad Lietuva prašė daugiau nei dvejiems metams atidėti su mokesčių reforma susijusių tikslų terminą.

Daugiau atsakomybės

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad EK dar kartą patvirtino, jog Lietuvos pasirinkta pertvarkų kryptis – tinkama, reikalinga ir būtina. Be to, jis pabrėžė, kad Vyriausybė nesiūlė koreguoti reformų tikslų.

„Prašyta tik lankstumo dėl jų įgyvendinimo terminų. EK reiklumas ne tik turiniui, bet ir įgyvendinimo terminams rodo, kad planas turėtų rūpėti visiems, ne tik premjerei ar Finansų ministerijai, bet ir visai valdančiajai daugumai. Vyriausybę sudarančių partijų, kurių atstovai Vyriausybėje pritarė planui ir jo įgyvendinimui, turėtų jausti daugiau atsakomybės padedant įgyvendinti šį planą“, – tvirtina M. Lingė.

Lietuvos RRF plane numatyta mokesčių reforma siekiama panaikinti tam tikras mokesčių išimtis ir specialius mokestinius režimus, padaryti mokesčių sistemą labiau skatinančią ekonomikos augimą ir sumažinti pajamų nelygybę ir skurdą.

Vyriausybė su mokesčių reforma susijusius įstatymų pakeitimus Seimui pateikė birželį, tačiau po ginčų valdančioji koalicija sutarė priėmimo neforsuoti. Praėjusią savaitę įstrigo ir įstatymo dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo priėmimas.

Jeigu Vyriausybės prašymas EK dėl mokestinių tikslų būtų patenkintas, tai reikštų, kad reformą tvirtinti turėtų naujos kadencijos Seimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių