- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei nereikėtų skubėti priiminėti naujas plačios apimties antiinfliacines priemones, tikina ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis. Jo teigimu, tokie sprendimai tiesiog reikštų išaugusį valstybės deficitą.
„Galima prisigalvoti labai greitai ir labai daug. Tiesiog, padalinkime pinigų visiems, nes infliacija, nes visiems sunku. Arba uždėkime elektros arba dujų kainų stogą visiems iš karto. Tokie sprendimai gali atrodyti labai patrauklūs trumpuoju laikotarpiu. Kaip ir būtų gražu kiekvienam gauti po 200 eurų. Galima nupirkti dovanų Kalėdoms. Bet tai praktiškai būtų valstybės skola, kurią mes vis tiek kažkada turėsime atiduoti“, – pirmadienį „Delfi“ televizijai sakė T. Marčiulaitis.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad augant valstybės deficitui, kartu brangsta ir valstybės skolinimosi kaštai.
„Jeigu mūsų skolos kiekiai, kiek mes norime skolintis, dabartinėje rinkoje išaugtų, tada mūsų palūkanos labai greitai didėtų“, – akcentavo T. Marčiulaitis.
Panašios pozicijos laikėsi ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kurio vertinimu, pažadai apie plačios apimties infliacijos švelninimo priemones gali įpilti dar daugiau „žibalo į liepsnojantį infliacijos laužą“.
„Tarkime, nereikia sakyti, kad jeigu elektros ar dujų kaina kils ar bus recesija, tai mes čia dar kokius porą milijardų įmesime ir viskas bus gerai. Tai nėra gerai, nes tai sukuria nepagrįstus lūkesčius. Po to, kai galbūt nepavyks įgyvendinti tų pažadų, gali būti nusiminimo laikotarpis, o tai gali sukelti krizę“, – tikino jis.
Anot jo, tikslingomis galima laikyti tas priemones, kuriomis didinamos pažeidžiamiausių grupių pajamos, kaip kad pakėlus neapmokestinamąją pajamų dydį (NPD), arba pensijas.
„Bet nedalinti pinigų į kairę ir dešinę. Ypač tokioms bendroms subsidijoms. Nes mes nežinome, kiek laiko tai tęsis, kiek gili ir sunki bus žiema. Todėl prasminga pasilikti tam tikrų rezervų ir nesukelti per daug optimistinių lūkesčių“, – pabrėžė Ž. Mauricas.
ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę interviu naujienų agentūrai ELTA teigė, jog Vyriausybė kol kas neskuba pradėti diskusijos dėl naujų Seimo opozicijos inicijuojamų „antiinfliacinių“ priemonių, kadangi šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas kitų metų biudžeto rengimui. Papildomų priemonių poreikis bus vertinamas tuomet, kai bus sudėliotas 2023 m. valstybės pajamų ir išlaidų planas, tvirtina ji.
Anot premjerės, dabar Vyriausybės užduotis nėra „rautis nuo galvos plaukus“, o tinkamai pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui ir suplanuoti pagrindinius biudžeto prioritetus pagal turimą informaciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Čmilytė-Nielsen: 4 proc. BVP gynybai siekis galėtų būti strateginiuose dokumentuose2
Tikslas pasiekti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimą galėtų atsidurti viename iš šalies strateginių dokumentų, sako Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
Lietuva pasirašys „Artemis“ susitarimą ir įsipareigos saugiai tyrinėti kosmosą8
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pasirašys „Artemis“ susitarimą, kuriuo Lietuva įsipareigos saugiai ir tvariai tyrinėti kosmosą. ...
-
Vyriausybė svarstys priemones, kaip sumažinti bankų neveiksnių paskolų skaičių
Vyriausybė trečiadienį svarstys priemones, kurios padėtų sumažinti bankų neveiksnių paskolų apimtis. Siūloma sudaryti geresnes sąlygas parduoti tokias paskolas. ...
-
Vyriausybė svarstys opozicijos pataisas dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai premjerei perduos 50 tūkst. parašų2
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai trečiadienį premjerei Ingridai Šimonytei perduos 50 tūkst. gyventojų parašų surinkusią peticiją, raginančią politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produ...
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai8
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...