- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maisto žaliavos pasaulyje pinga. Palyginti kelerių metų kainas, ypatingai atpigo miežiai, sojos pupelės ir kava. Jų kainos dabar yra ženkliai mažesnės nei prieš kelerius metus. Mažėja ir kviečių bei kukurūzų kaina, tačiau žaliavinio pieno kaina, nors ir buvo grįžusi į 2021-ųjų lygį, dabar vėl po truputėlį kyla, praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
– Kodėl pinga maisto žaliavos ir ar tai pajus pirkėjai, pirkdami maisto produktus?
– Visų pirma, reikėtų grįžti į 2022-uosius metus, kuomet buvo didžiulis maisto žaliavų šuolis. Tam nemažai įtakos turėjo karas Ukrainoje. Ukraina ir Rusija yra vienos didžiausių maistinių žaliavų eksportuotojų pasaulyje. Buvo didelė baimė, kad šis karas sutrikdys tų maistinių žaliavų tiekimą. Aišku, kainų šuolis buvo didžiulis, bet matėme, kad maistinės žaliavos nevisiškai sustojo iš to regiono. Matėme rekordinį derlių ir Rusijoje, ir kai kuriose Europos valstybėse, ir Australijoje. Visa tai padėjo padidinti maisto žaliavų pasiūlą. Tai labai ženkliai stumtelėjo ir kviečių, ir miežių, ir kukurūzų, ir sojų bei žaliavinio pieno kainas, kurios dabar sugrįžo į 2021 metų lygį.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Maisto žaliavos pinga labai sparčiai, tačiau nematome tokio didelio maisto produktų kainų susitraukimo. Kodėl?
– Nuo 2021 m. rudens maisto produktų kainos parduotuvėse Lietuvoje padidėjo apie 40 proc. Didelius šuolius matėme ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje kainos padidėjo apie 35 proc. Maisto prekių kainų šuolis nebuvo išskirtinis reiškinys Lietuvoje, tačiau kainos čia pakilo šiek tiek daugiau. Yra tam tikrų subjektyvių priežasčių. Mes importuodavome santykinai didesnę maisto žaliavų dalį iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Reikėjo greitai rasti alternatyvius teikėjus. Tai ir pakėlė kainą. Stebint šių metų kainų dinamiką, tai maisto žaliavų kainų kritimas dar visiškai neatsispindėjo vartotojų kainose. Tą galima paaiškinti tuo, kad per du metus vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 25 proc. Energijos ištekliai yra vis dar šiek tiek pabrangę. Tačiau žiūrint į sąnaudų kainų pokyčius, mes negalime paaiškinti, kodėl tiek daug pakilo maisto produktų kainos Lietuvoje.
– Atsiranda įvairūs spėliojimai, kas tą kainos prieaugį toliau išlaiko. Ar tai gamintojas, ar pardavėjas?
– Visose grandinėse maržos padidėjo. Suprantu, kai praėjusiais metais buvo labai stipri paklausa, buvo neapibrėžtumas, kiek kainuos dujos, kiek kainuos elektra. Kai kurie gamintojai ir pardavėjai apsidraudė nuo to neapibrėžtumo ir pakėlė kainas kartais daugiau nei brango žaliavos. Dabar tam neapibrėžtumam sumažėjus ir pingant žaliavoms turėtume matyti priešingas tendencijas. Lietuvoje mes turime unikalią situaciją dar ir dėl to, kad labai didelė pardavimų dalis vyksta ne už bazinę kainą, o per nuolaidas. Kartais Valstybės duomenų tarnybai sunku nustatyti tikrą kainų pokytį, kai didžioji pardavimų dalis yra su milžiniškomis nuolaidomis. Už bazines kainas pirkėjai perka daug rečiau. Dažnai nuolaidos keliauja iš vieno prekybos centro į kitą. Be galo sudėtingas uždavinys nustatyti, kokia ta vidutinė kaina. Viešojoje erdvėje matėme, kad kai kurie prekybos centrai konkuravo tarpusavyje reklamose ir rodė konkurentų kainas, norėdami parodyti, kad pas juos pigiau. Tačiau bent kol kas oficialioje statistikoje mes neužfiksuojame to atpigimo.
Kai kurie gamintojai ir pardavėjai apsidraudė nuo to neapibrėžtumo ir pakėlė kainas kartais daugiau nei brango žaliavos.
– Kiek paprastai turi užtrukti tas maisto produktų kainų atpigimas?
– Žiūrint į atskiras maisto produktų grupes, tai per du metus labiausiai pabrango pieno bei grūdų produktai. Kai kuriais atvejais iš tikrųjų duonos gamintojai gali būti nusipirkę grūdų per išankstinius sandorius, galbūt sandėliuose laiko didelius atsargų kiekius. Gali būti, kad jie dabar galutinę produkciją pardavinėja iš ankstesnių grūdų, kurie kainavo dvigubai brangiau nei dabar. Tačiau žiūrint į pieno produktus, į kiaušinius, tai čia apyvartumo ciklas yra daug greitesnis. Natūralu, kad kai dabar žaliavinio pieno kainos nukrito 30 proc., tai tas turėtų atsispindėti ir galutinėse kainose. Tačiau kol kas nepamatėme to.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos3
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas28
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę52
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų21
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...