- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais, iki aukščiausio lygio nuo 2001-ųjų gegužės. Pasak ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, centriniai bankai šiuo metu elgiasi vanagiškai ir ekonomikos dalyvius ruošia dar vienam galimam palūkanų normų kilimui rudenį. Kokia turėtų būti infliacija, kad palūkanos nebekiltų? Ar vėliau neteks ekonomikos reanimuoti? Į šiuos klausimus LNK žurnalistams atsakė „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.
„Didieji pagrindinių ekonomikos centrų centriniai bankai turi vieną rodyklę kompase – kainų stabilumas ir infliacija turi reikšmingai nenukrypti nuo 2 proc., kad tiek ECB, tiek anapus Atlanto esantis Federalinių rezervų sistema (FED) galėtų kvėpuoti ramiau ir atitinkamai imtis neutralizuoti savo pinigų politikos priemones. Kol kas jie – tiek ECB, tiek FED – elgiasi vanagiškai, palūkanų normas didina, nes nuogąstauja, kad infliaciniai procesai ekonomikose yra užsisukę ir taip greitai neišsikvėps, kaip manyta anksčiau“, – sakė ekonomistė.
– Kol tie pinigų politikos vanagai, kaip jūs sakote, ramiai kvėpuoja, ekonomika yra dusinama. Ar nereikėtų atsižvelgti į šlubuojančią ekonomiką ir pagal tai tvarkytis reikalus?
– Iš tikrųjų labai nemažai yra klausimų dėl to. Šie klausimai labai opūs ypač ES, euro zonai, nes euro zonoje išties nevienareikšmė ekonomikos sveikata yra atskirose valstybėse, kai kurios jos vystosi dinamiškiau ir turi gerokai daugiau tos vidinės energijos, lengviau prisitaiko prie pasikeitusių aplinkybių, taipogi jas gerokai mažiau veikia ir tas pats palūkanų normų didinimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje įsiskolinimo lygis, tiek kalbant apie verslą, tiek apie gyventojus, yra santykinai labai nedidelis. Vakarų valstybėse tiek įmonės, tiek gyventojai yra gerokai stipriau prasiskolinę ir palūkanų normų didėjimas juos veikia tikrai labai stipriai. ECB, žinoma, stebi daugybę rodiklių ir, matyt, reaguoja į tai, kokią įtaką aukštesnės palūkanos daro tiek kreditavimo srautams, tiek ir pačiam ekonomikos pulsui. Visgi, kaip minėjau, pagrindinis centrinių bankų tikslas yra būtent kainų stabilumas, tad aukštesnė nei 2 proc. infliacija vis dar yra opiausia problema ir stengiamasi būtent ją pažaboti.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar keldami palūkanas nepasieksime tokios ribos, po kurios reikės ne gaivinti, o reanimuoti ekonomiką tiesiogine žodžio prasme?
– Taip, iš tikrųjų labai panašia citata dalijausi gal prieš pusmetį, nes, kaip jau minėjau, visas pasaulis, ypač brandžios valstybės, pastarąjį dešimtmetį buvo labai stipriai pripratusios būtent prie reanimacijos instrumentų, prie itin žemų palūkanų normų ribos ir kiekybinio skatinimo, kurį vykdė centriniai bankai. Yra tikrai daug nerimo, kad tas staigiai užtrauktas rankinis stabdis gali sukelti reikšmingų padarinių ekonomikoms. Tačiau centriniai bankai kol kas tos grėsmės neįžvelgia, labiau nerimauja dėl įsisukančio infliacijos darbo užmokesčio spiralės efekto, kas reiškia, kad infliacija skatina darbo rinkos lūkesčius atlyginimo augimui, o tie, savo ruožtu, duoda impulsą tolesnei infliacijai paslaugose. Ši tendencija išties kelia nerimo centriniams bankams ir jie, kol kas nematydami labai reikšmingų lūžių nei finansų sektoriuje, nei, sakykime, realioje ekonomikoje, savo politikos nekeičia.
– Buvo spėliojama, kad tai jau paskutinis kartas, kada euro zonoje yra keliamos palūkanos. Sutiktumėte su tokiomis prognozėmis?
– Na, dabar lūkesčiai po truputėlį keičiasi ir pačių centrinių bankų retorika lyg ir tai skatina. Tiek ECB, tiek ir JAV kalbėta, kad pasiliekamas atviras langas galimam dar vienam palūkanų normų didinimui rudenį, jeigu to prireiktų, jeigu makroekonominiai duomenys tam paklotų kelią. Centriniai bankai tiesiog stengiasi apšildyti finansų rinkas ir kitus ekonomikos dalyvius, kad viskas bus reaktyvu ir priklausys nuo ekonominės sveikatos ir duomenų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau20
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...