- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, net 37 proc. gyventojų neišsiverstų be artimųjų ar valstybės finansinės paramos.
Plačiau tyrimą pakomentavo banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
– Liūdnoka, bet nėra labai didelė dalis tokių, kurie sakytų, kad yra visiškai užtikrinti savo finansiniu saugumu dabar ir ateityje. Tokių yra tik vienas iš dešimties. Palyginti su praėjusiais metais, tų gyventojų dar sumažėjo.
– Kiek sumažėjo?
– Beveik dvigubai, turėjome 18 proc., dabar turime 10 proc. Akivaizdu, kad kainų augimas, infliacija, nesibaigiantys finansiniai neramumai ir turbulencijos neprideda saugumo jausmo. Kita vertus, gana sudėtinga suprasti tuos atsakymus, kai matome, kad indėliai, santaupos yra rekordiniai ir laikomi bankuose kaip saugumo pagalvė, tačiau finansinio saugumo jausmo neprideda.
– Nepaisant rekordinių indėlių ir to, kad lietuviai daug santaupų laiko bankuose, pasirodo, mažai galėtų pragyventi ilgesnį laiką. Kokie čia buvo skaičiai?
– Paskutinėje mūsų apklausoje tik trečdalis Lietuvos gyventojų sako, kad netekę pajamų, galėtų pragyventi tris mėnesius ir padengti savo įsipareigojimus. Tai liudija, kad nors santaupų tikrai nemažėja, tačiau jos pasiskirsčiusios labai netolygiai. Duomenys atskleidžia, kad kiek ramesni ir daugiau santaupų sukaupę yra vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas iki 30 metų patiria nemenką finansinį stresą. Anksčiau atliktose apklausose minima, kad tas finansinis stresas – tiesiog nuolatinis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl atsirado finansinis stresas? Ar trūksta finansinio raštingumo? Minėjote, kad infliacija irgi turėjo įtakos, bet ar vien tik infliacija turėjo įtakos?
– Žinių nėra daug. Mūsų finansinės sveikatos indeksas, kurį mes matuojame ne vienerius metus iš eilės, rodo, kad galime rašyti stiprų penketą dešimtbalėje sistemoje. Prieš keturis–penkis metus buvo pandemija, neramumai dėl darbų, infliacija, karas. Mes nuolat gyvename iššūkių pasaulyje, kuomet neaišku, kuo remtis ir kaip išlikti saugiai, kaip stabiliai valdyti finansus. Klausimų kyla daugeliui.
– Finansinis nesaugumas ir priklausomybė nuo artimųjų ar draugų finansinės paramos yra būdinga tam tikroms amžiaus grupėms?
– Taip, mes užduodame ir tokius klausimus, kiek saugiai jaustųsi gyventojas, netekęs artimų šeimos narių ar valstybės pagalbos, ar jis galėtų pats vienas saugiai toliau dengti savo įsipareigojimus ir jaustis užtikrintu savo finansine padėtimi. Tokių žmonių, kurie sako, kad tikrai galėtų, yra tik šeši iš dešimties. Paskutinėje apklausoje ir kituose tyrimuose matome, kad vis tik finansiškai saugesni yra vyrai. Moterys sako, kad jos yra labiau priklausomos nuo artimųjų pagalbos.
– Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet Europos Centrinis Bankas mažiausiai kelis kartus mažins palūkanų normas. Ar sumažėjus palūkanų normoms tie rodikliai keistųsi?
– Be jokios abejonės. Šalia visų neramumų dar padidintos palūkanų normos, kurios tiems žmonėms, kurie turėjo paskolas, įvarė nemenką stresą. Taip, kol kas jų nemažino, bet jau žada mažinti, tai optimizmo turėtų įkvėpti.
– Ar finansinis stresas – sezoninis dalykas? Gyventojus pasiekė mažesnės kovo mėnesio šildymo sąskaitos. Vasarą taip pat daug mažiau reikia išleisti ne tik šildymui, bet ir kitiems dalykams.
– Vasara – atostogų metas. Lietuviai labai mėgsta atverti pinigines ir pailsėti. Praeitą sezoną buvo labai daug užsakomųjų skrydžių iš Lietuvos. Manau, kad ši vasara niekuo nesiskirs, bus daug švenčių, daug išlaidų ir daug atostogų, tačiau ruduo vėl grįš. Kils daug klausimų, prasidės šildymo sezonas, reikės vaikus leisti į mokyklą. Todėl, kai kalbama apie stresą, tai ir yra esmė – išlaikyti stabiliai prioritetus vietoje, atidėti išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje ir tada streso bus daug mažiau.
Reiktų vasarą atlikti namų darbus ir susidėlioti ilgalaikės perspektyvos tikslus.
– Kaip lietuviai turėtų tvarkytis su savo finansais? Į ką turėtų atkreipti dėmesį? Kaip išsiugdyti finansinį raštingumą, kad atėjus rudeniui nebūtų streso ir sąskaitos nevargintų?
– Nuoseklumas ir supratimas to, ką aš darau, kuo aš tikiu, kokie mano tikslai. Kaip galiu sumažinti savo išlaidas? Galbūt atsinaujinti būstą, jeigu labai didelės sąskaitos? Gal galiu kažkokius kitus dalykus padaryti? Galbūt šeimoje yra du automobiliai ir vienas iš jų ilgą laiką nėra naudojamas. Reiktų vasarą atlikti namų darbus ir susidėlioti ilgalaikės perspektyvos tikslus. Reikia rūpintis fizine ir psichologine sveikata, taip pat reikia rūpintis ir finansine sveikata. Tikiu, kad ateis toks laikas, kai mes nuolatos rūpinsimės finansine sveikata. Kas dieną darome sprendimus, kur išleisti pinigus, ar geriau atidėti, ar geriau taupyti, kaip pasitikėti, kaip pasitikrinti informaciją, nepakliūti ant sukčių kabliuko? Tikrai labai daug klausimų, o žinių reikėtų patiems pasiieškoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti2
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų13
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis4
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“8
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos2
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...