- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektros ir dujų kainoms kompensuoti dabartiniais Finansų ministerijos skaičiavimais kitais metais reikės daugiau nei 700 mln. eurų, pasakojama LNK reportaže.
„715 mln. eurų abiem pusmečiams“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba suskaičiavo, kad vien pirmam pusmečiui reikės panašios sumos.
„Mes suskaičiavome bendrą sumą, kuri buvo įvardinta, 617 mln. eurų“, – teigė VERT vadovas Renatas Pocius.
Finansų ministrė sako, kad viskas žinoma, kontroliuojama ir pinigų kitais metais kompensacijoms bus skolinamasi tiek, kiek ir planuota. Jei reikės, papildomai bus pasiskolinta dar šiemet.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Tos lėšos yra numatytos skolinimosi limite. Tą teisę Vyriausybė turi“, – aiškino G. Skaistė.
Anot ministrės, šiemet bus kompensuotos sąnaudos, kurias patyrė elektros skirstytojai.
Tikėkimės, Kinija staiga nepradės keisti savo politikos dėl COVID-19 ir nepradės naudoti labai daug dujų, kad ekonomika atsigautų.
„Tas sąnaudas, kurios susiformavo dėl technologinių priežasčių 2022 metais, bus galima kompensuoti 2022 metais. Tie įsipareigojimai nepersikels į didesnes kainas vartotojams“, – ramino G. Skaistė.
Ministrės minimos technologinės priežastys, pasak reguliuotojų, yra natūralūs elektros tinklų nuostoliai. Pasirodo, kad šiais metais elektros tinkluose, dar nepasiekus vartotojų namų, išdegė elektros už 146 mln. eurų.
„Techniniai nuostoliai, kurie patirti transportuojant elektros energiją skirstomaisiais tinklais. Netektys, kitaip sakant“, – sakė R. Pocius.
Dėl kompensacijų gyventojams, anot ministrės, niekas nesikeičia. Pirmą pusmetį fiksuota visuomeninė kaina – 28 ct už kilovatvalandę. Didesnė kaina bus kompensuojama, bet ne daugiau nei 56,5 ct už kilovatvalandę.
„Tai jeigu kaina didesnė už 56,5 ct, tai ta dalimi, kiek viršija kaina, vartotojas galutinį tarifą mokės vienu centu brangiau“, – aiškino R. Pocius.
56 centai dėl to, kad būtent tokią elektros kainą tam pusmečiui prognozuoja elektros reguliuotojai. Ne visi sutinka.
„Tai, ką rodo ateities sandoriai kitiems metams, mažėja nuo rugpjūčio pabaigos iki pat prieš porą savaičių. Dabar gal jau truputį kyla vos vos. Bet bendra tendencija išlieka mažėjimo“, – dėstė Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.
Yra sakančių, kad lieka nemaža tikimybė, jog elektra bus pigesnė, nei planuoja Vyriausybė.
„Tai, ką prognozuoja Vyriausybė ir ką prognozuoja VERT, tai tokia atsargioji pusė. Tikiuosi, kad kainos galėtų būti ir mažesnės“, – tikino energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Lietuva pati elektros pasigamina mažiausiai Europoje, todėl elektros kaina priklausys nuo to, ko Lietuva pakeisti negali. Pirmiausia – gamtos. Jei žiema nebus speiguota, o dabar tai prognozuojama, tai Europa gali išsiversti su dujų atsargomis ir mažės spaudimas energetikai.
Lietuva didelę dalį elektros perka iš Skandinavijos, todėl kiek mokėsime už elektrą priklausys ir nuo to, kokie vėjai pūs Skandinavijoje, ar daug bus lietaus norvegų ir švedų hidroelektrinėms.
„Tikėkimės, kad labai poreikiai neišaugs Rytuose. Tikėkimės, Kinija staiga nepradės keisti savo politikos dėl COVID-19 ir nepradės naudoti labai daug dujų, kad ekonomika atsigautų“, – spėliojo V. Jankauskas.
Aiškėja ir dujų kainos kitam pusmečiui. Gaminantiems maistą dujų kubas kainuos 1,40 euro, tai 40 proc. brangiau nei dabar. Dujos namams šildyti brangs 20 proc., o ne 40 proc., kaip prognozuota iki šiol, iki 92 ct už kubą.
Dujomis gaminančių maistą mažėja, jie išdegina dešimtimis kartų mažiau dujų nei šildantys namus, todėl ir mokesčiai už vamzdynų priežiūrą didesni.
„Paskirstymo kaina pirmai grupei didėja daugiau, o kitoms, kurios naudoja infrastruktūrą, išnaudoja infrastruktūrą efektyviau“, – tvirtino R. Pocius.
Galutiniai tarifai kitam pusmečiui paaiškės gruodžio viduryje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse18
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą16
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau4
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...