- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės valdoma energetikos grupė "Lietuvos energijai", Prancūzijos "Dalkia" grupės valdomos įmonės Lietuvoje ir ir Rimando Stonio kontroliuojama Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) pasidalys 173 mln. litų vertės nemokamų apyvartinių taršos leidimų (ATL). Dar 4 elektrą gaminančios įmonės gavo maždaug 1,55 mln. litų vertės leidimų.
Atsižvelgusi į įmonių investicijų planus ir jau atliktas investicijas, Europos Komisija (EK) "Lietuvos energijai" skyrė 86,15 mln. litų, "Dalkia" grupės įmonėms "Vilniaus energija" ir "Litesko" - 62,44 mln. litų, KTE - 24,41 mln. litų, "Klaipėdos energijai" - 700 tūkst. litų, "Kauno energijai" - 634,1 tūkst. litų, "Šiaulių energijai" - 166,4 tūkst. litų, Utenos šilumos tinklams - 45,9 tūkst. litų vertės ATL, BNS pranešė Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Kisielius.
Anot jo, bendros beveik 175 mln. litų vertės taršos leidimai skirti tik elektros gamintojams, ir tai yra maksimali apimtis, kurią EK galėjo skirti Lietuvai.
"Skiriamas apyvartinių taršos leidimų kiekis susijęs su mūsų istoriniais duomenimis, kadangi mes anksčiau išmesdavome mažai anglies dvideginio, nes veikė atominė elektrinė", - BNS sakė V.Kisielius.
Jo teigimu, ATL elektros gamintojams bus perduodami palaipsniui - kasmet įmonės turės suderinti savo investicijų planus bei jau atliktas investicijas į elektros gamybos efektyvumą. Jeigu sustabdytų investicijas, jos prarastų leidimus.
Europos Komisijos sprendime rašoma, kad Lietuvos įmonės, investuodamos į elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių plėtimą bei modernizavimą, iki 2020 metų tokios gamybos apimtis padidintų iki 23 proc.
"Taršos leidimų nauda energijos gamybos įmonėms iš esmės proporcingai priklauso nuo to, kiek elektros energijos jos gamina iš iškastinio kuro. Todėl tos iškastinį kurą naudojančios įmonės, kurios jau dabar turi didesnę rinkos dalį, veikiausiai gaus daugiau taršos leidimų", - rašoma EK sprendime.
EK taip pat pabrėžia, kad nemokami ATL sudarys nedidelę projektų finansavimo dalį: "Lietuvos energijos" - 4,3 proc., "Dalkia" grupės - 10,2 proc, o KTE - 16,3 proc., o bendra visoms 7 įmonėms teikiama pagalba sudarys 5,4 proc. Likusią dalį kiekviena įmonė turės finansuoti iš kitų šaltinių.
Praėjusią savaitę "Lietuvos energijos" atstovai BNS teigė, jog apyvartinius taršos leidimus žada naudoti pagal paskirtį ir nežinia, ar jų daug liks pardavimui, o "Klaipėdos energija" teigė, kad įmonei visada lieka ATL, kuriuos ji parduoda rinkoje, ir gautus pinigus iškart investuoja. Utenos šilumos tinklai lauks, kol jie pabrangs, kad galėtų gauti daugiau lėšų, nes šiuo metu ATL yra labai atpigę.
Nemokamus ATL Europos Komisija skirsto jau trečią kartą. Pirmieji leidimai buvo skirstomi 2005-2008 metams, vėliau - 2008-2012 metams. Dabar ATL skirstomi 2013-2020 metams, tačiau pirmą kartą atsirado nauji leidimai - elektros gamintojams. Juos nemokamai galima gauti, tik investuojant į taršos mažinimo projektus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą1
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas2
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas3
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
VMI kliento profilis – tarsi vizitinė kortelė1
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prieš porą metų pristatė kliento profilį. Tai patogiai, vienoje vietoje pateikiami VMI vertinami duomenys apie įmonę, skirti susipažinti, kaip mokesčių mokėtoją mato ir kokių rizikų jo veikloje įžve...