- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didieji prekybos centrai naudojasi savo perkamąja galia nustatydami tiekėjams neleistinai mažas kainas ir taikydami jų atžvilgiu nesąžiningas sąlygas. Tai konstatuojama ataskaitoje, dėl kurios Europos Parlamentas (EP) balsavo antradienį, plenarinėje sesijoje Strasbūre. Tiesa, šis dokumentas teisiškai nėra įpareigojantis.
Įstatymai – pavėluoti?
Europarlamentarai mano, kad šiuo metu itin svarbu taikyti maisto produktų rinkos reguliavimo priemones. Prieš savaitę Lietuvos Seimas priėmė Kainų įstatymo pataisas, nustatančias maksimalų maisto produktų antkainio dydį, kuris didmeninėje rinkoje negali būti didesnis negu 15 proc., o mažmeninėje – viršyti 20 proc. produkto įsigijimo kainos. Toks teisės aktas sukėlė audringą tiek politikų, tiek prekybininkų pasipiktinimo reakciją. Ir smulkieji, ir stambesni prekybininkai tikisi, kad Prezidentas Valdas Adamkus vetuos įstatymą.
EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto narys Šarūnas Birutis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Europoje ir pasaulyje sparčiai kyla žemės ūkio ir maisto produktų kainos, tačiau dėl to pelnosi ne gamintojai, o dažniausiai – perdirbėjai. Labiausiai dėl to kenčia vartotojai, kadangi apskritai daugelyje ES valstybių narių didėja maisto produktų kainos. Tai ypač pajuto mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, maistui išleidžiantys didžiąją jų dalį. Be to, tai ypač neigiamai atsiliepė daugeliui mažų ir vidutinio dydžio maisto perdirbimo įmonių.
„Lietuvos Seimas priėmė Kainų įstatymo pataisas, kuriomis bandoma apriboti prekybos įmonių antkainius maisto produktams. Šis įstatymas diskutuotinas ir kažin ar bus pasiektas norimas tikslas. Iš esmės pati kryptis – apriboti monopolininkų pelnus – teisinga, tačiau Vyriausybės priemonės ne pačios geriausios. Deja, daugelis mūsų šalies įstatymų, reguliuojančių stambiųjų perdirbėjų bei prekybos centrų savivalę, jau pavėluoti“, – įsitikinęs Š.Birutis.
Didžiųjų įtaka plečiasi
Per pastarąjį dešimtmetį Europos maisto prekių rinkose pradėjo dominuoti stambieji mažmenininkai. Pavyzdžiui, koncentracijos laipsnis, 1993 m. 15-oje ES valstybių narių siekęs 21,7 proc., šiuo metu padidėjo iki 70 proc.
„Remiantis turimais duomenimis, didieji prekybos centrai piktnaudžiauja savo perkamąja galia nustatydami ES ir užsienio tiekėjams neleistinai mažas kainas ir taikydami nesąžiningas sąlygas. Visoje Europoje stambieji mažmenininkai vis labiau kontroliuoja ūkininkų ir kitų tiekėjų galimybes pasiekti ES vartotojus“, – Lietuvai tinkančias Europos tendencijas apibūdino Š.Birutis.
Ūkininkai gauna mažiausiai
Padaryta išvada, kad galutinė vartotojų mokama kaina Europoje iki penkių kartų viršija supirkimo kainą. Prieš 50 metų Europos ūkininkai gaudavo maždaug pusę maisto produkto mažmeninės kainos. Šiandien ši dalis gerokai mažesnė. Tarkim, Jungtinėje Karalystėje ji vidutiniškai siekia 7 proc., o Prancūzijoje – 18 proc. Duonos mažmeninio platinimo kaina gali net 30 kartų viršyti supirkimo kainą, nors ūkininkai dažniausiai gauna tik apie 8 proc. galutinės mažmeninės kainos.
Ir Europai ne naujiena, kai gamintojai verčiami pardavinėti prekes žemiau savikainos, grasinant juos išbraukti iš prekybos sąrašo, taikant specialius prekybos centrų nustatytus mokesčius už tam tikro prekės ženklo maisto produktų pardavimą, įtraukimo į prekybos sąrašą, taip pat mokesčius, kuriuos gamintojai moka siekdami būti tikri, kad mažmenininkai parduos jų gaminamas prekes ir t. t. Visi šie atvejai ragina kiekvienu iš nurodytų atvejų imtis suderintų veiksmų Europos ir nacionaliniu lygmenimis bei taikyti specialias kovos su šiais reiškiniais priemones.
Rinkos reguliavimo priemonėms – taip
Daugelio parlamentarų nuomone, ES ir jos šalys turi „vengti visiško maisto rinkos liberalizavimo, kadangi taip būtų paskatinta tolesnė koncentracija“. Europarlamentarų nuomone, šiuo metu itin svarbu taikyti rinkos reguliavimo priemones. Jie ragina uždrausti pardavinėti maisto prekes mažesnėmis už sąnaudas kainomis, taip pat aktyviau imtis veiksmų prieš „kitą konkurencijos dėsnių neatitinkančią praktiką“ bei piktnaudžiavimą dominuojama padėtimi rinkoje.
Europos Komisijai siūloma „atlikti rinkos koncentracijos ir kartelinių susitarimų sudarymo mažmeninės prekybos sektoriuje tyrimą, o neteisėtų veiksmų atveju pritaikyti atitinkamas sankcijas“. Savo ruožtu EP nariai „reiškia susirūpinimą dėl to, kad finansų rinkose pastebima vis didesnė spekuliacija maistu“. Jie ragina Europos Komisiją pradėti tyrimą šiuo klausimu.
Siūloma sukurti viešą elektroninę Europos duomenų bazę, kurioje būtų skelbiamos produktų ir gamybos priemonių kainos, taip pat informacija apie elektros energijos ir nuomos kainas, darbo užmokesčio dydžius, mokesčius ir muitus visoje Europoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmis
Vyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybai
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaip
Nuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiau
Naujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...
-
Vyriausybė keičia skandalingą potvarkį
Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus. ...