- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Eurostato duomenys nedžiugina: Lietuvos įmonės gali tapti lengvu taikiniu finansiniams sukčiams?
Eurostato duomenys rodo, kad nors pagal bazinį Skaitmeninio intensyvumo indeksą Lietuvos įmonės šiek tiek lenkia ES vidurkį, aukštą skaitmeninį intensyvumą turinčių įmonių dalis – mažiausia Baltijos šalyse. Ekspertų teigimu, žemi skaitmenizacijos rodikliai didina riziką, kad įmonės gali tapti lengvu taikiniu finansiniams sukčiams.
Kaip skelbiama pranešime, 2023 metų Eurostato duomenimis, bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį Lietuvoje yra pasiekusios 60,9 proc. įmonių – daugiau nei ES vidurkis (60,7 proc.). Vis dėlto, gilinantis į aukštesnius pasiekimus, situacija kiek prastesnė.
Baltijos šalių įmonės atsilieka nuo ES vidurkio, kur aukštą DII lygį turi 20,2 proc., o labai aukštą – 5 proc. įmonių. Lietuvoje šis rodiklis – žemiausias Baltijos šalyse. Aukštą lygį turi 18,7 proc. įmonių, o labai aukštą – 4,2 proc. Estijoje šie skaičiai siekia atitinkamai 18,2 proc. ir 4,3 proc., o Latvijoje – 16,6 proc. ir 4,5 proc.
Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, skaitmenizavimo plėtrai įmonėse didelę įtaką turi išteklių trūkumas ir sąlyginai mažos darbo sąnaudos.
„Skaitmenizacija ir darbo funkcijų automatizavimas reikalauja nemažų investicijų, todėl daliai įmonių sunku rasti finansinių galimybių pokyčiams. Be to, Lietuvoje darbo sąnaudos, palyginti su kai kuriomis kitomis Europos šalimis, yra sąlyginai pigesnės, kas irgi mažina įmonių motyvaciją skaitmeninti savo procesus“, – pranešime cituojamas ekspertas.
Jo teigimu, nors augant skaitmenizavimui, kyla ir naujų rizikų, skaitmeninių įrankių suteikiamos saugumo užtikrinimo galimybės šias rizikas nusveria.
„Pavyzdžiui, automatizuota duomenų analizė leidžia greičiau ir tiksliau aptikti įtartinas operacijas, o darbuotojui priimti geriau apgalvotus sprendimus. Debesijos paslaugos padeda stipriau apsaugoti jautrią informaciją, o kibernetinio saugumo sprendimai – apskritai sustiprinti įmonės sistemų atsparumą kenkėjiškoms programoms ir įsilaužėliams“, – teigė banko atstovas.
R. Čereška taip pat pažymi, kad sukčiai dažnai naudojasi žmogiškomis klaidomis, todėl svarbu investuoti ne tik į skaitmeninius sprendimus, tačiau ir darbuotojų mokymus siekiant atpažinti sukčiavimą.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro 2024 m. trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad per šį laikotarpį Lietuvos įmonės dėl susirašinėjimo el. paštu perėmimo sukčiavimo būdo patyrė nuostolių už 790 tūkst. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Europos taurė: Vilniaus „Wo...
-
Vilniaus „Žalgiris“ suren...
-
Metropolito Chrizostomo laidot...
-
Supjaustyta Kauno eglutė...
-
KAM sudaromas 2025 m. karo pri...
-
Algimanto Puipos filmo „Nakt...
-
Spaudos konferencija olimpie...
-
Nupuošiama Kauno kalėdinė e...
-
Skvernelis susitiko su Cichano...
-
Trys Karaliai atkeliavo į Kau...
-
Vyriausybės atstovai susitinka su verslu – ieškos, kaip mažinti biurokratinę naštąVyriausybės atstovai trečiadienį susitinka su verslo bendruomene ir bandys ieškoti sprendimų, kaip mažinti svarbius šaliai projektus vilkinančią biurokratinę naštą, aptars gynybos pramonės vystymą, mokesčių politiką, atotrūk...
-
APVA: elektros kaupikliams gauta apie 110 paraiškų, dauguma – netinkamos4Gyventojams – gaminantiems vartotojams – skubant kreiptis dėl paramos elektros kaupikliams įsigyti, dauguma iš daugiau nei 100 antradienį paskelbtam kvietimui pateiktų prašymų yra netinkami, skelbia trečiadienį pranešė ...
-
Turite 500 eurų banknotų? Jums naudinga tai žinotiKyla klausimas dėl 500 eurų banknoto likimo. Apie tai, ar jis bus išimtas iš apyvartos, kodėl gali nepavykti juo atsiskaityti ir ką daryti turintiems tokių banknotų, LNK žurnalistai kalbėjosi su Lietuvos banko grynųjų pinigų departamen...
-
Vyriausybė siūlo „atrišti“ rankas savivaldybėms: ar kelių būklė regionuose pagerės?Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal juose gyvenančių žmonių skaičių ir kelių jose ilgį. Be to, Ministrų kabinetas pr...
-
Ruginienė dėl pensijų fondų siūlys įvairius scenarijus4Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) pristatyti siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos sistemos reformos yra svarstytini ir atitinka jos pačios išsakytus lūkesčius dėl darbdavių įsitraukimų į p...
-
Paluckas apie kuro kainas: situacija yra stebima3Šalyje nuo sausio padidėjus kuro akcizams ir pabrangus degalams, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pasibaigus pirmajam ketvirčiui bus analizuojamas didesnių akcizų poveikis kuro vartojimui tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse. ...
-
Ar galime likti išvis be elektros: Vyriausybė svarstė įvairius scenarijus6Regione fiksuojant galimas diversijas prieš strateginę infrastruktūrą, įskaitant energetikos, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Lietuvos vartotojai net ir kritiniais atvejais neliktų be elektros. ...
-
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija – apie šilumos kainas: kiek mokėsime už gruodį?1Sausį šalies gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už šilumą nedaug skirsis nuo sąskaitų atitinkamu laikotarpiu pernai, prognozuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). ...
-
„Litgrid“: nepaisant rekordinės vėjo elektrinių gamybos, elektros kaina gruodį augoNepaisant Suomijos ir Estijos elektros kabelio „Estlink2“ pažeidimo, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje gruodį ūgtelėjo 1 proc. iki 89,7 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Elektros tiekėjai grąžins pinigus vartotojams: atsakė, kas ir kaip atgaus įmokasValstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo nepriklausomus elektros tiekėjus vartotojams grąžinti daugiau nei 8,3 mln. eurų už imtus mokesčius, keičiant tiekėją ar nutraukiant sutartį. Kai kurie elektros tiekėjai sako jau grąžin...