- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
-
Finansavimo gynybai didinimas: penkios galimos alternatyvos
Politikams, verslo ir profesinių sąjungų atstovams tariantis dėl gynybos finansavimo, naujienų agentūra BNS pateikia penkias Finansų ministerijos pirmadienį paviešintas galimas alternatyvas, kaip galėtų augti finansavimas šiai sričiai ir kokios įtakos tai turėtų.
Pasak ministerijos, tai nėra jos siūlymai, ji tik pateikė informaciją apie viešojoje erdvėje keliamus ir svarstomus klausimus.
1. Skolinimasis
Viena iš galimų alternatyvų – skolinimasis, tačiau palūkanos 2025–2034 metais galėtų siekti 1 mlrd. eurų – daugiau nei kainuotų infrastruktūros Vokietijos brigadai plėtra, neįskaitant civilinės.
Skolos aptarnavimo kaštai 2025 metais siektų 6 mln. eurų, 2026 metais – 21 mln. eurų, 2027 metais – 46 mln. eurų, vėliau atitinkamai augtų iki 77 mln., 102 mln., 124 mln., 147 mln., 164 mln., 179 mln., o 2034 metais pasiektų 192 mln. eurų.
Viena iš galimų alternatyvų – skolinimasis, tačiau palūkanos 2025–2034 metais galėtų siekti 1 mlrd. eurų (...)
2. PVM atotrūkio mažinimas
Mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį būtų gauta papildomų pajamų, kurios mažintų skolinimosi poreikį. Tačiau sunku prognozuoti hipotetines pajamas, ypač svarbiems ilgalaikiams karinės technikos užsakymams.
2021 metais PVM atotrūkis siekė 14,5 proc., 2022 metais – 13,3 proc., o 2023 metais – 11,7 procento (prognozė). 1 proc. punkto PVM atotrūkio sumažėjimas reiškia papildomus 64,4 mln. eurų.
PVM atotrūkis reiškia skirtumą tarp faktinių įplaukų ir įplaukų, kurias valstybė galėtų surinkti, jei nebūtų šešėlio, lengvatų ir įstatymų pažeidimų.
3. PVM didinimas
PVM tarifo didinimas 1 proc. punktu iki 22 proc. reikštų papildomus 298 mln. eurų, arba 0,37 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip privalumai didinant PVM tarifą nurodoma plati mokesčio bazė, nebūtų didelių prisitaikymo išlaidų mokesčių mokėtojams ir administratoriui. Tuo metu tarp trūkumų – našta perkeliama gyventojams, regresyvumas.
Lietuvoje PVM šiuo metu siekia 21 proc., toks pat tarifas taikomas ir Latvijoje. Estijoje PVM siekia 22 proc., Lenkijoje – 23 proc., o visoje Europos Sąjungoje – vidutiniškai 21,55 procento.
4. Pelno mokestis
Standartinio pelno mokesčio tarifo didinimas 1 proc. punktu reikštų papildomus 122 mln. eurų, arba 0,15 proc. BVP.
Didint mokestį nebūtų didelių išlaidų mokesčių mokėtojams ir administratoriui. Tačiau tai galėtų neigiamai paveikti investicinį patrauklumą ir konkurencingumą, ekonomikos augimą. Be to, padidėtų atotrūkis tarp standartinio ir lengvatinio tarifų.
Šiuo metu įprastas pelno mokestis Lietuvoje siekia 15 proc., Latvijoje ir Estijoje – po 20 proc., o vidutiniškai Europos Sąjungoje – 21,5 procento.
Standartinio pelno mokesčio tarifo didinimas 1 proc. punktu reikštų papildomus 122 mln. eurų, arba 0,15 proc. BVP.
5. Gyventojų pajamų mokestis
Padidinus pagrindinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą 1 proc. punktu valstybės biudžetas papildomai gautų 205 mln. eurų, arba 0,25 proc. BVP.
Pasak ministerijos, tarifo didinimo privalumai – plati mokesčio bazė, nebūtų didelių prisitaikymo išlaidų, o trūkumai – mokesčio našta didėtų ir mažesnes pajamas gaunantiems, didėtų atotrūkis tarp darbo ir kitų rūšių pajamų apmokestinimo, tai nepalanku ekonomikos augimui, nemaža dalis papildomų pajamų atitektų savivaldybėms.
Lietuvoje pagrindinis GPM tarifas siekia 20 proc., o nuo 101 tūkst. eurų pajamų – 32 procentus.
Latvijoje tarifas siekia 20 proc., nuo 20 tūkst. eurų – 23 proc., nuo 78,1 tūkst. eurų – 31 proc. Tuo metu Estijoje galioja vienas tarifas, siekiantis 22 proc., Lenkijoje – 12 proc., nuo 27,35 tūkst. eurų – 32 proc., be to, papildomai taikomas 4 proc. solidarumo mokestis sumai virš 227,88 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai16
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu13
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje7
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...