- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kovo 14–15 dienomis finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas Briuselyje dalyvaus Euro grupės (EG) ir ECOFIN posėdžiuose, kuriuose didžiausias dėmesys bus skiriamas fiskalinės politikos koordinavimo, mokestinės darbotvarkės ir Bankų sąjungos užbaigimo klausimams. Taip pat vyks diskusija dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai ir Baltarusijai poveikio ir tolesnių žingsnių šioje srityje.
„Rusijos vykdomas karas Ukrainoje iš esmės keičia geopolitinių rizikų paveikslą Europoje. Esant didžiuliam neapibrėžtumui, fiskalinė politika turi išlikti lanksti ir gebanti reaguoti į besikeičiančią situaciją – tiek ES, tiek ir atskirų valstybių narių lygiu. Be to, pasikeitusi saugumo situacija lemia poreikį sparčiau didinti išlaidas gynybai – į tai turime atsižvelgti spręsdami tiek dėl fiskalinės politikos gairių kitiems metams, tiek ir priimdami sprendimus dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros“, – teigė M. Liutvinskas.
Posėdžio metu Finansų ministrai apsikeis nuomonėmis dėl fiskalinės politikos gairių 2023 m. Kovo 2 d. Europos Komisijos (EK) paskelbtame komunikate pažymima, kad Rusijos karinė invazija į Ukrainą ir ES įvestos atsakomosios sankcijos, tikėtina, turės neigiamą poveikį ES ekonomikos augimui. Atsižvelgiant į tai, ketinimai nuo 2023 m. deaktyvuoti Bendrąją Stabilumo ir augimo pakto išlygos taikymą bus dar kartą įvertinti gegužės mėn. pabaigoje, EK pateikus pavasario makroekonomines prognozes.
Ministrai, atsižvelgiant į kovo 10-11 d. vykusios neformalios Europos vadovų tarybos sprendimus, aptars ES sankcijų, skirtų Rusijai ir Baltarusijai poveikį šių šalių ekonomikoms ir finansų sistemoms bei tolesnius sankcijų plėtimo žingsnius. Ministrai taip pat apsikeis nuomonėmis dėl karo ir sankcijų poveikio ES šalių narių ekonomikoms.
ECOFIN posėdyje taip pat bus siekiama patvirtinti ES Tarybos poziciją dėl Pasienio anglies dioksido korekcijos mechanizmo (CBAM). CBAM paskirtis – sudaryti vienodas konkurencines sąlygas ES ir trečiųjų šalių, subjektams. Tokiu būdu siekiama mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir užkirsti kelią galimam ES šalių įmonių perkėlimui į trečiąsias šalis, kuriose taikomi ne tokie griežti aplinkosaugos reikalavimai. CBAM veiks kaip mokestis, kurio apskaičiavimas bus grindžiamas faktiniais ŠESD išmetimais importuojamos prekės gamybos metu. Planuojama, kad CBAM pradės veikti nuo 2023 m. sausio 1 d. Sutarus dėl ES Tarybos pozicijos, prasidės derybos su Europos Parlamentu. CBAM mokestis taikomas geležies ir plieno, cemento, trąšų, elektros ir aliuminio sektorių prekių importui iš ES nepriklausančių valstybių, išskyrus EEE šalis.
„Pritariame CBAM mechanizmo įvedimui – manome, kad jis padės ES įmonėms konkuruoti su taršiau gamybą vykdančiais trečiųjų šalių gamintojais. Palaikome kuo greitesnį CBAM įgyvendinimą ir pradinį apimamų sektorių sąrašą. Svarbu, kad numatyta galimybė ateityje sąrašą plėsti, priklausomai nuo besikeičiančių aplinkybių“, – sakė M. Liutvinskas.
Ministrai taip pat sieks susitarti dėl Direktyvos projekto, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Fiskalinių reikalų komitete pasiektas globalus sutarimas dėl pasaulinio minimalaus apmokestinimo lygio tarptautinėms įmonių grupėms būtų įgyvendintas ES lygiu. Direktyva siekiama, kad didžiųjų įmonių grupių, kai jų pajamos per metus viršija 750 mln. Eur, pelnas būtų apmokestintas bent 15 proc. efektyviuoju pelno mokesčio tarifu. Numatoma, kad direktyvos nuostatos bus pradėtos taikyti nuo 2023 m. sausio 1 d.
Įtraukios sudėties EG posėdyje bus aptariami Bankų sąjungos užbaigimo klausimai, siekiant iki šių metų birželio mėn. susitarti dėl Bankų sąjungos užbaigimo tolimesnių darbų plano. Taip pat ministrai, remdamiesi minėtu kovo 2 d. EK komunikatu dėl fiskalinės politikos gairių 2023 m., diskutuos dėl tolesnės fiskalinės politikos krypties euro zonai.
Taip pat EG posėdyje EK pristatys 13-ąją Graikijos po-programinės sustiprintos priežiūros ataskaitą bei vyks pasirengimas euro zonos viršūnių susitikimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs patvirtinti valstybės ir pramonės bendradarbiavimo gynyboje sąlygas
Seimas po svarstymo pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavimų. ...
-
Seimas linkęs šalies kurortuose ir didmiesčiuose uždrausti deginti anglį bei durpes3
Seimas linkęs nuo 2026 metų gegužės uždrausti deginti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes tik keturiuose šalies kurortuose bei šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų. Tuo metu miesteliuose ir ka...
-
Seimas linkęs pripažinti elektros tinklų Panevėžys–Darbėnai sujungimą svarbiu projektu1
Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažinti elektros tinklų nuo Panevėžio iki Darbėnų sujungimą. ...
-
G. Nausėdai raginant keisti pavadinimą, Taivaniečių atstovybė siūlo „žvelgti į priekį“3
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, pastaroji ragina Lietuvą tarpusavio santykiuose „žvelgti į priekį“. ...
-
Seimas nepritarė siūlymui dėl krovininio transporto kelių rinkliavos mokesčio
Seimas nepritarė siūlymui krovininėms transporto priemonėms taikyti palankesnę kelių rinkliavos mokesčio skaičiavimo tvarką. ...
-
„Litgrid“: augant saulės elektrinių gamybai, elektra Lietuvoje balandį pigo 12 proc.1
Dėl permainingų orų bei toliau augusios saulės elektrinių gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje balandį mažėjo 12 proc. iki 60 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operat...
-
Itin maža elektros kaina visuomeninio tiekimo vartotojams: ar tikrai viskas – ne dėl rinkimų?
Visuomeninio tiekimo elektros vartotojams kitą pusmetį elektra bus pigesnė. Nepriklausomi elektros tiekėjai tokių mažų kainų pasiūlyti negali ir kaltina Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) pataikavimu valdžiai prieš šių ...
-
Pramoninių teritorijų plėtrai – 13,4 mln. eurų finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija antradienį pranešė skirianti 13,4 mln. eurų finansavimą savivaldybėms vystyti laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), pramonės parkus ir kitas pramonines teritorijas. ...
-
I. Vėgėlei skriejo aštrios konkurentų replikos: priminė šeimos verslą ir sankcijas12
Žurnalistinis tyrimas apie kandidato į šalies vadovus Igno Vėgėlės šeimos verslą bei galimas apeinamas Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas toliau kelia aistras prezidentinių debatų metu. Kalbant apie valstybėms agresorėms pritaik...
-
A. Armonaitė su JAV pareigūnu aptars šalių ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su JAV Valstybės departamento sekretoriaus pavaduotoju Jose W. Fernandezu (Chose V. Fernandesu) aptars galimybes stiprinti šalių ekonominį bendradarbiavimą, antradienį prane&s...