- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint, jog Lietuva 2030 m. turėtų suformuotą kariuomenės diviziją, kasmet gynybai reikėtų skirti 5–5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Anot jo, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktais duomenimis, divizijos įgyvendinimui reikia apie 12 mlrd. eurų.
„Turime atsakyti į klausimą, jeigu negebame pagal dabartines išlaidas įgyvendinti nacionalinės divizijos laiku, kiek pinigų mums reikia, kad tai būtų padaryta taip, kaip norėjome, 2030 m.? Yra skirtingi skaičiavimai, (...) gavome informaciją iš Krašto apsaugos ministerijos apie 12 mlrd. eurų, bet tai yra 10-14 mlrd. eurų“, – pirmadienį TV3 televizijai kalbėjo G. Nausėda.
„Išdėliokime šią sumą per šešerius metus, iki 2030 m., mes gausime, prie dabartinio lygio, maždaug 1,5-2 proc. punkto papildomai. Kitaip tariant, vietoje 3,5 proc. gali reikėti 5 arba 5,5 proc.“ – pažymėjo jis.
G. Nausėdos teigimu, principinį susitarimą tarp partijų dėl skolinimosi gynybai būtų galima pasiekti. Pasak jo, galimai valstybės biudžeto deficitas, siekiant reikšmingai padidinti išlaidas gynybai, gali viršyti Mastrichto kriterijuje numatytą 3 proc. ribą.
„Manau, kad principinį sutarimą galima pasiekti ir jeigu jis bus pasiektas, tada reikia labai aiškiai nusimatyti ką turime daryti. Turiu omenyje ne tik apie konstitucinį fiskalinės drausmės įstatymą, bet ir apie tai, kad artimiausiais metais reikia 1,25 mlrd. eurų papildomų lėšų prie tų pinigų, kurie yra skiriami“, – sakė šalies vadovas.
„Tą pasiekti galima skolinantis. (...) Jeigu padidinsime gynybos išlaidas reikšminga suma, gali susidaryti situacija, kai biudžeto deficitas didesnis negu 3 proc. (...) Bet įtilpimu į 3 proc. BVP biudžeto deficitą mes nuo priešo neapsiginsime“, – tvirtino jis.
Tačiau prezidentas pažymėjo, kad viršijus 3 proc. deficitą, reiktų svarstyti fiskalinę korekciją būsimajame biudžete bei galvoti apie augančius prabangos mokesčius, progresyvumo didinimą.
„Tačiau siekiant išlaikyti tvarius valstybės finansus, tais metais, kada viršijame (3 proc. deficitą – ELTA), turėtų prasidėti diskusijos, ar kitais metais darysime fiskalinę korekciją ir galbūt įvesime didesnius prabangos mokesčius, galbūt padidinsime progresyvumą, kad išlindimas iš 3 proc. deficito nebūtų ilgalaikis reiškinys, kuris pradėtų valstybės skolą didinti ir bloginti kredito reitingus“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad pernai gegužę Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą.
Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo9
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...
-
Prezidentas iš ekonomikos ministro tikisi dėmesio regionams, smulkiajam verslui
Naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras turėtų rūpintis tvariu ekonomikos augimu, atskirties tarp regionų mažinimu, kova su biurokratija, teigia prezidento patarėjas. ...
-
Vyriausybė leido neskelbti viešojo konkurso perkant vikšrines kovos mašinas9
Vyriausybė trečiadienį leido neskelbti viešojo pirkimo konkurso, kai įsigyjamos vikšrinės kovos mašinos. ...