- Valdas Pryšmantas, Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai pasitraukti iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) sutarties būtų geriau kartu su Latvija ir Estija, tačiau Vilnius dėl savo pozicijos galutinai apsispręs Valstybės gynimo tarybos posėdyje (VGT).
„Pasitraukimas yra galimas jau kitų metų pradžioje, tačiau aš taip pat pripažįstu, kad pasitraukti būtų geriau kartu ir šiuo atveju laikytis bendros pozicijos“, – trečiadienį po susitikimo su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda.
„Jeigu teisingai suprantu, Latvijos pozicija yra šį pasitraukimą nukelti vieneriais metais ir padaryti tai 2025 metų pradžioje“, – pridūrė šalies vadovas.
Jis taip taip pabrėžė, kad šiam klausimui bus skirtas artimiausias VGT posėdis.
„Įvertinę visus techninius, saugumo ir politinius aspektus mes priimsime sprendimą ir, be jokios abejonės, jis bus paskelbtas“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda teigė pakvietęs Latvijos vadovą spartinti šalies elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa.
„Pakviečiau prezidentą spartinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Visiškas atsijungimas nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų – mūsų bendra svarbi užduotis, kurią turime įgyvendinti kuo greičiau“, – sakė šalies vadovas.
Savo ruožtu E. Rinkevičius teigė, kad Latvija aiškiai pareiškė norą „kuo greičiau pasitraukti iš BRELL sutarties“, tačiau reikia rasti ekonomiškai ir techniškai naudingiausią kiekvienai šaliai būdą.
„Tai labai aiškus politinis įsipareigojimas. (...) Tačiau taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad tai turi įtakos visoms trims Baltijos šalims, turi skirtingą poveikį – tiek techniniu, tiek finansiniu požiūriu“, – kalbėjo Latvijos vadovas.
„Mūsų nuomone, turime rasti tokį būdą, kuris būtų mažiau ekonomiškai žalingas ir techniškai problematiškas kiekvienai Baltijos valstybei – Estijai, Latvijai ir Lietuvai“, – pridūrė jis.
E. Rinkevičius teigė sutaręs tęsti diskusijas dėl spartesnio atsijungimo nuo BRELL ir sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais, tačiau akcentavo, kad tai turi būti subalansuotas ir koordinuotas sprendimas.
Paklaustas, kokių žingsnių galėtų imtis Latvija, jei Lietuva nuspręstų iš sutarties pasitraukti viena, jis teigė šiuo klausimu nenorintis spekuliuoti.
„Šiuo metu susilaikysiu nuo tolesnių komentarų, nes vis dar tikiuosi, kad ekspertų lygmeniu, ministrų lygmeniu yra galimybė rasti būdų, kad visi būtų vienodai laimingi“, – sakė E. Rinkevičius.
Lietuva siekia nuo bendros Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos atsijungti anksčiau nei 2025 metų gruodį. Ji norėtų tai padaryti 2024 metų vasarį ir sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, tokiu atveju sprendimas dėl to turėtų būti priimtas iki rugpjūčio. Tuo metu Latvija ir Estija ketina laikytis galutinės datos.
Lietuvos energetikos viceministras Albinas Zananavičius pirmadienį neatmetė galimybės, kad Lietuva gali viena pati pasitraukti iš BRELL sutarties. Tačiau tai būtų tik politinis sprendimas, fiziškai šalies tinklai liktų sistemoje ir toliau.
2001 metų vasarį pasirašyta BRELL sutartis apibrėžia, kaip Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnį reguliuoja Maskva.
Ši sutartis atnaujinama kasmet vasario mėnesį. Norint teisiškai ją nutraukti apie tai turi būti pranešta prieš pusmetį – tai yra iki rugpjūčio 7 dienos, tuomet kitų metų vasarį būtų galima ją nutraukti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parama žemės ūkio valdoms modernizuoti: paraiškų laukiama nuo rugsėjo
Šį rudenį ūkininkai ir žemės ūkio veikla užsiimantys juridiniai asmenys galės teikti paraiškas paramai gauti. Gautas lėšas bus galima investuoti į žemės ūkio valdas. ...
-
Seimas imasi griežtinti augalų apsaugai naudojamų medžiagų kontrolę1
Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai mažinti falsifikuotų ir nesaugių augalų apsaugos produktų skaičių, stiprinant jų įvežimo kontrolę. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą bus tiriami farmaciniai junginiai požeminiame vandenyje
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) skelbia pirmą kartą atliksianti farmacinių junginių tyrimus Lietuvos požeminiame vandenyje. ...
-
Seimas spręs, ar įteisinti mobiliąsias vaistines
Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma Lietuvoje įteisinti mobiliąsias vaistines. ...
-
Seime pritarta, kad atliekų tvarkymo srityje būtų įtvirtintas „teršėjas moka“ principas2
Ketvirtadienį Seimas pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. Visgi, dal...
-
„Via Baltica“ atkarpai iki Lenkijos sienos – 48 mln. eurų ES paramos4
Tarptautinės automobilių magistralės „Via Baltica“ 12 kilometrų atkarpos rekonstrukcijai Europos Komisija (EK) skyrė 48 mln. eurų paramos. ...
-
LEA: saulės elektrinių gamyba birželį išliko rekordinė
Šių metų birželį saulės elektrinių pagaminta elektra patenkino apie 25,8 proc. viso šalies vartojimo poreikio ir tai didžiausias rodiklis, lyginant skirtingų technologijų pagamintą elektrą. Bendrai vietinė elektros gamyba birželį pa...
-
Agentūra: iki liepos vidurio benzinas šalyje pigo dviem centais, dyzelinas – penkiais
Iki liepos vidurio (1–17 d.) didmeninė benzino kaina Lietuvoje sumažėjo dviem centais, dyzelino – penkiais. Lietuvos agentūros duomenimis (LEA), degalai išlieka 0,13–0,24 cento pigesni nei kitose Baltijos šalyse bei 0,03&nda...
-
Euro zonos statybų sektorius gegužę susitraukė stipriausiai per trejus metus1
Statybų apimtys euro zonoje gegužę, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, susitraukė stipriausiai per pastaruosius trejus metus - 2,4 proc., rodo Eurostato ketvirtadienį paskelbti negalutiniai duomenys. ...
-
Seimas rudenį spręs, ar skatinti statytojus įrengti priedangas naujuose pastatuose
Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti pataisas, kad Lietuvoje trūkstant priedangų statytojai lengvatomis būtų skatinami jas įrengti naujai statomuose ar atnaujinamuose pastatuose. ...