- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad, norint smarkiau padidinti finansavimą gynybai, reikės kelti mokesčius, bet tam reikia plataus politinių partijų sutarimo.
„Žiūrint į poreikį, jis tikrai yra didžiulis, todėl su tam tikrais pakeitimais tiesiog nepavyktų gauti tokio rezultato, kuris yra reikalingas. Jeigu nori didelio rezultato, be tokio didžiųjų trijų banginių mokesčių pajudinimo tvaraus rezultato gauti nepavyktų“, – penktadienį LRT televizijai sakė G. Skaistė.
Ministrė turėjo omenyje galimybę didinti gyventojų pajamų, pridėtinės vertės arba pelno mokesčius. Šie būdai kartu su keliomis kitomis alternatyvomis kilstelti finansavimą gynybai buvo pristatyti per šią savaitę premjerės Ingridos Šimonytės iniciatyva vykusį susitikimą su politikais, verslo ir darbuotojų atstovais.
Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir padidinti šauktinių skaičių, reikia didesnio finansavimo.
Pasak I. Šimonytės, iki 2030 metų vidutiniškai papildomai reikėtų skirti 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet, o vėliau papildomų asignavimų suma turėtų siekti apie 0,4 proc. BVP.
G. Skaistė sakė, kad tai atitinkamai reikštų apie 550 mln. ir 350-400 mln. eurų.
„Pirmiausia, reikia sutarti, ar mes tikrai esame pasiryžę dėl to kažką padaryti. Man atrodo, saugumas Lietuvos žmonėms yra svarbu, tačiau reikia suprasti, kad nemokamų pietų nebūna ir visgi už tą papildomą saugumą reikia kažkam sumokėti“, – kalbėjo finansų ministrė.
Pasak jos, Vyriausybė ieškos varianto, kuris sulaukia plačiausio palaikymo.
Anot G. Skaistės, tvarių sprendimų reikia, nes gynybos finansavimą siekiama didinti dešimtmečiams.
„Todėl reikalingas labai platus politinių partijų sutarimas“, – sakė ji.
Ministrės teigimu, tiek GPM, tiek PVM, tiek pelno mokestis daro poveikį ekonomikai.
„Ar per žmonių perkamąją galią, ar per tam tikrą vieno ar kito mokesčio regresyvumą, ar per poveikį ekonomikai, jeigu, tarkim, didinamas pelno mokestis, mažinamos paskatos investuoti. Sakyčiau, kad visi pasiūlyti variantai turi pliusų ir minusų“, – tvirtino G. Skaistė.
„Šiuo atveju svarbiausia sutarti, kad poreikis investuoti į gynybą yra, o dėl priemonių mes jau susitarsim vienu ar kitu būdu“, – pridūrė ji.
Politikai taip pat siūlė gynybos finansavimą didinti perskirstant dabartines biudžeto pajamas, skolinantis iš finansų įstaigų arba iš piliečių, sudarant galimybę savanoriškiems gyventojų įnašams kariuomenei.
G. Skaistė perspėjo, kad tik „sunkesni“ sprendimai garantuos, jog biudžeto įplaukos, skirtos krašto apsaugai, bus stabilios.
„Gali dalį lėšų pasiskolinti iš Lietuvos gyventojų, kurie nori prisidėti prie krašto gynybos. Bet tam, kad galima būtų užtikrinti tvarų finansavimo būdą, reikia suprasti, kad tie poreikiai išliks dešimtmečiais, jie nesibaigs po dešimties metų“, – sakė ministrė.
„Visgi reikia priimti ir tam tikrus sunkesnius sprendimus, kurie garantuos, kad pajamos bus nuolatinės. Tam tikrą netolygų finansavimo poreikį galima padengti ir skolintomis lėšomis“, – kalbėjo ji.
Vyriausybė žada konkretesnius siūlymus gynybos finansavimui didinti pradėti rengti po mėnesio.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,71 proc. BVP, tačiau kitąmet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas siekia 2,52 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai5
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu10
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...