- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad naujų „antiinfliacinių“ priemonių įvedimo galimybes ir poreikį būtina įvertinti tiek per gyventojų perkamosios galios palaikymo, tiek ir brangstančios valstybės skolos kaštų aspektus.
Nors kai kurie opozicijos atstovai tvirtina, kad mąstymas, jog itin aukštos infliacijos kontekste pirmiausiai reikėtų rūpintis biudžeto deficitu, apskritai turėtų būti „baustinas“, finansų ministrė pabrėžia, jog valstybės išlaidas didinantys sprendimai turi būti „subalansuoti“.
„Visos dedamosios yra svarbios. Tame tarpe svarbus ir socialinis aspektas, kad išsaugotume žmonių perkamąją galią ir padarytume, jog pažeidžiamiausioms grupėms tas infliacijos poveikis būtų kiek įmanoma mažesnis. Bet tuo pačiu reikia turėti omenyje, kad visos papildomos priemonės yra brangios ir mes turime užtikrinti fiskalinį tvarumą“, – trečiadienį Eltai sakė G. Skaistė.
Sprendimai, skirti suvaldyti šiuo metu dėl spartaus kainų augimo kylančius iššūkius, negali būti priimami, kainą už juos tiesiog nukeliant į ateitį, akcentuoja ministrė.
„Svarbu užtikrinti, kad ateities kartos nebūtų įpareigotos mokėti pernelyg didelę kainą už dabarties sprendimus“, – tikino G. Skaistė.
Kai kuriems ekonomistams raginant neskubėti jau dabar priiminėti naujų „antiinfliacinių“ priemonių, kadangi tokie sprendimai dar labiau išaugintų ir taip jau brangstančią valstybės skolą, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Rasa Budbergytė atkirto, kad mąstymas, jog dabartinėmis kainų augimo sąlygomis pirmiausiai reikėtų rūpintis valstybės deficitu – turėtų būti „baustinas“. Socialdemokratė tikina, kad ne valstybės skolos lygis nulemia tai, kiek geras ekonomines sąlygas turės šalies gyventojai.
Premjerė žada laikytis „atsargios fiskalinės politikos“
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę interviu naujienų agentūrai ELTA teigė, kad Vyriausybė kol kas neskuba pradėti diskusijos dėl naujų Seimo opozicijos inicijuojamų „antiinfliacinių“ priemonių, kadangi šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas kitų metų biudžeto rengimui. Papildomų priemonių poreikis bus vertinamas tuomet, kai bus sudėliotas 2023 m. valstybės pajamų ir išlaidų planas, tvirtina ji.
Anot premjerės, dabar Vyriausybės užduotis nėra „rautis nuo galvos plaukus“, o tinkamai pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui ir suplanuoti pagrindinius biudžeto prioritetus pagal turimą informaciją.
Euro zonos pinigų politikos formuotojams pradėjus didinti bazines palūkanų normas, išaugo ir Lietuvos skolinimosi kaštai, todėl ministrė pirmininkė tvirtina, jog Vyriausybė ketina laikytis „atsargios fiskalinės politikos“.
„Auganti kaina už valstybės skolą yra vienas iš svarbių signalų, kad mes negalime tiesiog įsivaizduoti, jog išleisime daugiau, negu uždirbame, nes skola mums kainuoja nulį“, – praėjusią savaitę sakė I. Šimonytė.
Nors Europos Sąjungos šalims narėms šiuo metu nėra taikomi Mastrichto kriterijai, ribojantys šalies deficitą, I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad prie jų anksčiau ar vėliau bus grįžtama. Todėl, anot premjerės, biudžeto išlaidos tikrai nebus didinamos „vien dėl to, kad artėja rinkiminiai metai“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministras: sutarimo dėl gynybos finansavimo šaltinių reikia šioje Seimo sesijoje
Konkrečius sprendimus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai Seime reikėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų po pusmečio – nuo kitų metų sausio, sako finansų viceministras Darius Sadeckas. ...
-
EK Lietuvos ekonomikos augimo prognozę mažina iki 2 proc.1
Europos Komisija (EK) mažina šių Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2 proc., trečiadienį pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje. ...
-
VPT: rastas neatitikimas tarp Nacionalinio stadiono statybai pasiskolintų ir išleistų lėšų3
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, tačiau ši suma gali neatitikti atliktų darbų kainos, trečiadienį skelbi...
-
BFK – už didelių grupių informacijos perdavimą dėl 15 proc. pelno mokesčio
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė daliniam Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kuria didelės tarptautinių įmonių grupės turės mokėti minimalų 15 proc. pelno mokestį, perkėlimui į nacionalinę teisę. ...
-
Praneša apie prasidedančius tvarkymo darbus magistralėje ties Kaunu3
„Via Lietuva“ tęsia svarbiausius kelių infrastuktūros tvarkymo darbus automagistralėje ties Kaunu: pradedama tilto per Kruną rekonstrukcija, atnaujinami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai bei tęsiama A. Meškinio tilto per Ner...
-
K. Navickas siūlo pataisas, kaip geriau kontroliuoti augalų apsaugos priemones
Institucijos neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos priemonės yra falsifikuotos arba patenka į šalį neteisėtai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Todėl jis siūlo įstatymu suteikti įgaliojimus Va...
-
Vilniaus savivaldybė apie Nacionalinį stadioną: infrastruktūros planavimas – baigiamojoje stadijoje2
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį planuojant svarstyti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadas pakoreguotą Daugiafunkcio komplekso projektą, miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Melianienė teigia, kad savivaldybės planai d...
-
Lietuva ir NASA pasirašė susitarimą dėl kosmoso tyrinėjimų1
Lietuva pasirašė JAV Valstybės departamento ir kosmoso agentūros (NASA) inicijuotą „Artemis“ susitarimą, kuriuo įtvirtinami praktiniai saugaus ir tvaraus kosmoso tyrinėjimo principai. ...
-
Palangoje – dėmesys mokesčių mokėtojams
Minint Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, Palangoje pagerbti daugiausiai mokesčių į kurorto biudžetą sumokėję verslininkai bei privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjai. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai: premjerė planų neatskleidė, tačiau sprendimas bus5
Su premjere Ingrida Šimonyte trečiadienį susitikę už didesnį finansavimą gynybai pasisakantys verslo atstovai teigia iš ministrės pirmininkės nesulaukę konkrečių įvardytų iniciatyvų, tačiau gavę patikinimą, jog sprendimai bus pri...