„Kai kurie Seimo nariai teikia tokius radikalius pasiūlymus. Aš tik pasakysiu viena – į viešąją erdvę metama daug dezinformacijos ir melo. O pokyčiai tikrai vyks, galiu tai užtikrinti, Seimas tikrai turi pakankamai politinės valios pradėti šitą darbą, o jį užbaigs tada, kai turėsime rimtus rezultatus“, – kalba R. Karbauskis.

Vis dėlto psichologas prof. Gediminas Navaitis atkreipia dėmesį, kad paprastai tokiais veiksmais yra siekiama ne spręsti problemą, o suskaldyti valstybę ir surasti vieną priešą, prieš kurį būtų galima kovoti: „Šios priemonės, be abejo, sumažins legaliai parduodamo alkoholio vartojimą ir bus galima pasigirti geresne statistika. Kaip dažnai būna, imitacinė veikla yra skirta pagerinti statistiką, o ne spręsti problemą.“

Skandinavai įperka daugiau alkoholio nei lietuviai

R. Karbauskis pabrėžia, kad visi siūlomi ribojimai yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos: „Tai dar ne tie ribojimai, kurie taikomi Skandinavijos valstybėse. Ten taikoma daug griežtesnė tvarka. Žengdami pirmą žingsnį, žiūrėsime į visuomenės reakciją, verslo grupių reakciją, kurios iš tikrųjų iš to uždirba pinigus ir turėtų suvokti, kad kiekvienas euras, kuris uždirbamas alkoholio pramonės, atneša dešimtis eurų nuostolių Lietuvos biudžetui, nes turime spręsti alkoholio vartojimo sukeliamas problemas.“

Pasak politiko, siūlomos priemonės pirmiausia darytų poveikį jaunimui ir vaikams, nes būtų mažinamas alkoholio prieinamumas. Jis taip pat priduria, kad ribojimas alkoholį įsigyti tik nuo 20 metų galėtų būti neįgyvendinamas, jei Lietuvoje būtų pritaikyta Skandinavijos tvarka.

„Ten yra netgi valstybinis alkoholio prekybos monopolis, specializuotos parduotuvės, kuriose prekiaujama bet kokiu alkoholiu. Tiesiog manome, jeigu mūsų visa visuomenė visomis pastangomis judės į priekį, galėsime išvengti tokių priemonių“, – tikina R. Karbauskis.

Su tuo nesutinka Ž. Šilėnas. Anot jo, remiantis PSO ir Europos statistikos departamentu, Lietuvoje taikomi alkoholio vartojimo draudimai ir ribojimai yra vieni griežčiausių Europoje.

Tai, kas siūloma Lietuvoje, jau būtų griežtesnis sprendimas nei Skandinavijoje.

„Pradėkime nuo faktų, kas jau dabar yra Lietuvoje ir kas yra Skandinavijoje. Visų pirma, taip Skandinavijoje, t. y. Švedijoje ir Suomijoje, taikoma 20 metų riba, bet ji taikoma tik stipriesiems gėrimams ir tik parduotuvėse. Jei 18-metis ateina į barą ir užsisako viskio, jokių problemų – jam įpils. Tai, kas siūloma Lietuvoje, jau būtų griežtesnis sprendimas nei Skandinavijoje“, – pateikia pavyzdį Ž. Šilėnas.

Jis tęsia, kad Europoje net septynios šalys, tarp kurių yra didelė dalis pietinių valstybių ir netgi Belgija, taiko mažesnį amžiaus cenzą. Ž. Šilėno tvirtinimu, vertinant alkoholinių gėrimų įperkamumą, Skandinavijos šalys taip pat pralenkia Lietuvą.

„Labai ilgai Lietuvoje plėtotas mitas, kad neva Lietuvoje alkoholis yra pigus. Tai visiška netiesa. Jeigu palygintume, kiek žmogus uždirba ir kiek jis gali nusipirkti vyno, alaus, tos pačios degtinės ar kitų stipriųjų gėrimų, šioje vietoje esame pralenkę Skandinavus. Vidutinis švedas, danas, suomis gali daug daugiau tų visų gėrimų nusipirkti nei vidutinis lietuvis“, – nurodo Ž. Šilėnas.

Jo aiškinimu, tai yra viena iš priežasčių, kodėl dalis lietuvių neperka alkoholio legaliai – jis jiems tiesiog per brangus. Tokie žmonės, sako Ž. Šilėnas, neretai perka nelegalų alkoholį ar kitus gėrimus, kurie iš viso neturėtų būti geriami.

„Apie ribojimus, planuojamus taikyti lauko ar nestacionarioms kavinėms, kalbėjome su švedais. Visi juokėsi. Jei kalbame iš tos įperkamumo pusės, ten alkoholis yra brangus. Ten ateina ne tie žmonės, kurie priklauso probleminei grupei“, – atkreipia dėmesį Ž. Šilėnas.

Jis taip pat argumentuoja, kad Skandinavijos šalyse, kurios turi alkoholio prekybos monopolijos sistemą, tik mažiau nei pusė alkoholio parduodama šiose monopolinėse parduotuvėse. Kita dalis įvežama iš šalių, kuriose alkoholis pigesnis.

„Siūlomi absoliučiai griežčiausi draudimai Europoje. Man kyla klausimas – ar norime turėti europinę alkoholio vartojimo kultūrą, ar nulinę alkoholio vartojimo kultūrą. Manau, kad žmonės būtų už europinę kultūrą, bet ne už tai, kad Lietuva būtų sausasis kraštas“, – įsitikinęs Ž. Šilėnas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis. BNS nuotr.

R. Karbauskis: legaliai įsigyti alkoholio mokiniai neturėtų

Pasak R. Karbauskio, galima atkreipti dėmesį į kitas šalis, kuriose taip pat taikomas didelis amžiaus cenzas. Jis vardija, kad JAV alkoholį vartoti galima tik nuo 21 metų, o Islandijoje – nuo 20 metų. Politiko tvirtinimu, didinti amžiaus cenzą reikėtų dėl to, kad alkoholio negalėtų įsigyti mokiniai.

„Jeigu paankstintume, kada vaikai pradeda eiti į mokyklą, tada galėtume svarstyti kitokius variantus. Legaliai įsigyti alkoholio mokiniai neturėtų“, – pabrėžia R. Karbauskis.

Jis taip pat tvirtina, kad siūlomi ribojimai negaliotų lauko kavinėms, o būtų taikomi tik 200 nestacionarių kavinių, kurios vasaros sezono metu dažnai įsikuria pliažuose.

Oponuodamas Ž. Šilėnas tvirtina, kad, jeigu jau lyginame savo šalį su JAV, galime atkreipti dėmesį ir į kitas taisykles, galiojančias šioje šalyje: „Jeigu norime imti JAV pavyzdį, tai atsiminkime, keliose JAV valstijose yra legalizuota marihuana ir lengvieji narkotikai. Jeigu norime šnekėti, kad JAV yra mums pavyzdys, kaip reikia daryti draudimus, tai yra geras pavyzdys, prie ko tai veda.“

Jo nuomone, taip pat nėra aišku, kodėl alkoholio ribojimai būtų taikomi nestacionarioms kavinėms: „Kuo staliukas nestacionarioje kavinėje skiriasi nuo staliuko, kuris yra stacionarioje kavinėje? Tie patys staliukai, tos pačios kėdės, tas pats alus. Sakyti – šioje kavinėje galima gerti, o šioje – negalima, jau yra šiek tiek savavališka.“